Chasidizmas (arba chasidai) – tai judaizmo mistinė-judėjimo srovė, atsiradusi XVIII a. Rytų Europoje (dab. Lenkija, Ukraina). Jos pagrindinis tikslas – artėti prie Dievo per džiaugsmą, pamaldumą ir kasdienio gyvenimo šventimą, pabrėžiant emocinį, o ne tik intelektualų ryšį su Dievu.
Pagrindiniai bruožai:
1. Cadiokas – chasidų dvasinis lyderis, laikomas ypatingu ryšiu su Dievu.
2. Džiaugsmas ir muzika – malda dažnai lydima giedojimo, šokio ir džiaugsmo.
3. Mistika – remiasi kabalos (judaizmo mistika) principais.
Pavyzdžiai:
1. Chasidų bendruomenės – šiandien veikiančios grupės, pvz., Lubavičių chasidai (žinomi kaip „Chabad“), aktyvūs švietimo ir socialinėje veikloje visame pasaulyje.
2. Tradicijos – chasidai išsiskiria tradicine apranga (juodi švarkai, plačiosios skrybėlės), griežtu šabato laikymusi ir bendruomeniniu gyvenimu.
Trumpai tariant, chasidizmas – tai džiaugsmo ir mistikos derinys judaizme, kuris per dvasinį entuziazmą siekia Dievo artumo kasdienėje praktikoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.