cezaropapizmas
Cezaropapizmas – tai politinė doktrina arba sistema, kurioje valstybės vadovas (cezaris) turi aukščiausią valdžią ne tik pasaulietiniais, bet ir religiniais klausimais, viršenybę prieš bažnyčios vadovą (popiežių). Tai priešinga paparokializmui, kur popiežius siekia viršenybę prieš pasaulietinę valdžią.
Trumpai: Valdovas valdo ir valstybę, ir bažnyčią.
Pavyzdžiai:
1. Bizantijos imperija – Imperatoriai (pvz., Justinianas I) tiesiogiai kišosi į bažnyčios doktrinas, skirdami patriarchus ir sprenddami teologinius ginčus.
2. Rusijos carizmas – Caras Petro Didysis panaikino patriarcho pareigas ir sukūrė Šventąjį Sinodą, kuriam tiesiogiai vadovavo valdovas ar jo atstovas, paversdamas stačiatikių bažnyčią valstybės įrankiu.
3. Anglijos karalius Henrikas VIII – Atsiskyrė nuo Romos katalikų bažnyčios ir tapo aukščiausiu Anglijos bažnyčios vadovu, sujungdamas valstybės ir bažnyčios valdžią savo rankose.
Ši sąvoka dažnai vartojama istoriniame ir politiniame diskurse apie valdžios pasiskirstymą tarp valstybės ir religinių institucijų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.