cantus planus

"Cantus planus" (lot. „plokščiasis giedojimas“) – tai Europos viduramžių liturginis vienbalsis giedojimas, dažniausiai susijęs su Gregorų choralą. Jis atliekamas laisvu ritmu, be griežto metro, ir pagrįstas natūraliomis bažnytinės melodijų skalėmis (pirmiausia doristu ir frigų modais).

Pagrindiniai bruožai:
- Vienbalšiškumas (nėra harmonijos).
- Laisvas ritmas, pritaikytas liturginiam tekstui.
- Dažniausiai atliekamas vienu balsu arba choru unisone.
- Naudojamas katalikų ir kai kurių kitų krikščionių bažnyčių liturgijoje.

Pavyzdžiai:
1. "Dies irae" – garsioji sekvencija, skirta mirusiųjų mišioms.
2. "Pange lingua" – himnas, sukurtas Šv. Tomo Akviniečio.
3. "Kyrie eleison" („Viešpatie, pasigailėk“) – įprasta mišios dalis.
4. "Salve Regina" – marijoninis giedojimas.

Cantus planus buvo pagrindas vėlesnei Europos muzikai ir išliko liturginės tradicijos dalimi iki šių dienų.

Įrašas
Paaiškinimas	"Cantus planus" (lot. „plokščiasis giedojimas“) – tai Europos viduramžių liturginis vienbalsis giedojimas, dažniausiai susijęs su Gregorų choralą. Jis atliekamas laisvu ritmu, be griežto metro, ir pagrįstas natūraliomis bažnytinės melodijų skalėmis (pirmiausia doristu ir frigų modais). Pagrindiniai bruožai: - Vienbalšiškumas (nėra harmonijos). - Laisvas ritmas, pritaikytas liturginiam tekstui. - Dažniausiai atliekamas vienu balsu arba choru unisone. - Naudojamas katalikų ir kai kurių kitų krikščionių bažnyčių liturgijoje. Pavyzdžiai: 1. "Dies irae" – garsioji sekvencija, skirta mirusiųjų mišioms. 2. "Pange lingua" – himnas, sukurtas Šv. Tomo Akviniečio. 3. "Kyrie eleison" („Viešpatie, pasigailėk“) – įprasta mišios dalis. 4. "Salve Regina" – marijoninis giedojimas. Cantus planus buvo pagrindas vėlesnei Europos muzikai ir išliko liturginės tradicijos dalimi iki šių dienų.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.