cantus

Cantus (lot.) – tai dainavimas arba dainos melodija, dažniausiai vartojama muzikos teorijoje ir viduramžių bei renesanso muzikos kontekste.

Trumpai:
- Cantus firmus – pagrindinė melodija (dažniausiai iš chorinės muzikos), aplink kurią kuriama daugiabalsė kompozicija.
- Cantus planus – vienbalsis liturginis giedojimas (pvz., Gregoriškas choralas).

Pavyzdžiai:
1. Muzikos teorijoje: "Šioje motete kompozitorius naudoja seną chorinę melodiją kaip cantus firmus."
2. Istoriniame kontekste: "Viduramžių bažnyčioje cantus planus buvo pagrindinė liturginės muzikos forma."

Pastaba: Šiuolaikinėje lietuvių kalboje retai vartojamas kaip atskiras žodis, dažniau sutinkamas terminų junginiuose (pvz., "cantus firmus").

Įrašas
Paaiškinimas	Cantus (lot.) – tai dainavimas arba dainos melodija, dažniausiai vartojama muzikos teorijoje ir viduramžių bei renesanso muzikos kontekste. Trumpai: - Cantus firmus – pagrindinė melodija (dažniausiai iš chorinės muzikos), aplink kurią kuriama daugiabalsė kompozicija. - Cantus planus – vienbalsis liturginis giedojimas (pvz., Gregoriškas choralas). Pavyzdžiai: 1. Muzikos teorijoje: "Šioje motete kompozitorius naudoja seną chorinę melodiją kaip cantus firmus." 2. Istoriniame kontekste: "Viduramžių bažnyčioje cantus planus buvo pagrindinė liturginės muzikos forma." Pastaba: Šiuolaikinėje lietuvių kalboje retai vartojamas kaip atskiras žodis, dažniau sutinkamas terminų junginiuose (pvz., "cantus firmus").
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.