camera obscura
Camera obscura (lot. 'tamsus kambarys') – optinis reiškinys ir prietaisas, kai šviesa, praeidama pro mažą skylutę į tamsų uždarą erdvę, sukuria apverstą vaizdą priešingoje sienelėje ar ekrane.
Trumpai: Tai natūralus optinis reiškinys, kuris yra seniausias fotografijos ir projekcijos principas.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis prietaisas: Renesanso menininkai (pvz., Leonardo da Vinci) naudojo camera obscura kaip pagalbinį piešimo įrankį – pro skylutę ant sienos ar drobės atsispindėdavo tikslus, nors ir apverstas, vaizdas, kurį galima buvo nukopijuoti.
2. Gamtos reiškinys: Kai saulės šviesa praeina pro lapų tankumą medžiuose ir ant žemės susidaro daugybė mažų, apverstų saulės vaizdėlių (saulės dėmės). Tai veikia pagal camera obscura principą – kiekviena tarp lapų esanti tarpelė elgiasi kaip skylutė.
3. Šiuolaikinis paveldas: Šis principas yra visų fotoaparato objektyvų ir fotoaparato paties veikimo pagrindas – šviesa patenka pro objektyvo angą (diafragmą) ir sukuria vaizdą ant matricos ar filmo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.