"Camera lucida" (lot. „šviesi kamera“) – tai optinis prietaisas, sukurtas 1807 m., leidžiantis piešėjui ar piešėjai matyti realų vaizdą (pvz., objektą ar peizažą) kartu su piešimo paviršiumi (popieriumi), taip palengvinant tikslų kontūrų ar detalių perkėlimą. Tai buvo naudojama kaip piešimo pagalba prieš fotografijos išpopuliarėjimą.
Pavyzdžiai naudojimo:
1. Mokslinėje iliustracijoje: XIX a. biologai naudojo camera lucidą, kad tiksliai nupieštų mikroskopu matomus organizmus ar augalų sandarą.
2. Meno kūrime: Dailininkai, kaip William Henry Fox Talbot (vienas fotografijos pradininkų), naudojo šį prietaisą piešdami architektūros ar gamtos detales.
3. Šiuolaikinis kontekstas: Terminas kartais vartojamas metaforiškai, pvz., apibūdinant aiškų ar „apšviestą“ minties ar atminimo vaizdą (žymus pavyzdys – Roland Barthes knyga „Camera Lucida“, skirta fotografijos prasmei).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.