bùrka [lenk. < tiurkų k.], berankovis velto milo apsiaustas, vilkėtas turkų, totorių, Kaukazo tautų;
Lietuvoje burka vadinamas milo kelioninis apsiaustas su rankovėmis ir gobtuvu.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.