buna

"Buna" – tai šnekamojoje kalboje vartojamas pasisveikinimas, kilęs iš rumunų kalbos žodžio "bună" (reiškiančio "labas" arba "geras"). Lietuvoje jis dažniausiai vartojamas neformaliose situacijose, ypač tarp jaunesnio amžiaus žmonių.

Pavyzdžiai:
1. Pasisveikinimas:
– "Buna, kaip laikaisi?"
– "Buna visiems! Ar jau pradėjome?"

2. Atvirukų ar žinučių pradžia:
– "Buna, norejau pasikviesti į vakarėlį!"
– "Buna, ačiū už pagalbą!"

Pastaba: Nors "buna" yra plačiai suprantamas, formalioje arba oficialioje aplinkoje rekomenduojama vartoti standartinius lietuviškus pasisveikinimus: "labas", "sveiki", "laba diena".

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'buna' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Buna" – tai šnekamojoje kalboje vartojamas pasisveikinimas, kilęs iš rumunų kalbos žodžio "bună" (reiškiančio "labas" arba "geras"). Lietuvoje jis dažniausiai vartojamas neformaliose situacijose, ypač tarp jaunesnio amžiaus žmonių. Pavyzdžiai: 1. Pasisveikinimas: – "Buna, kaip laikaisi?" – "Buna visiems! Ar jau pradėjome?" 2. Atvirukų ar žinučių pradžia: – "Buna, norejau pasikviesti į vakarėlį!" – "Buna, ačiū už pagalbą!" Pastaba: Nors "buna" yra plačiai suprantamas, formalioje arba oficialioje aplinkoje rekomenduojama vartoti standartinius lietuviškus pasisveikinimus: "labas", "sveiki", "laba diena".