Brigantina – tai viduramžių (XIV–XVI a.) lengvas ginkluotės rūšis, sudarytas iš metalinių plokščių, prisiūtų arba pritvirtintų prie audinio ar odos pamušalo. Ji buvo tarpinė grandis tarp šarvų ir paprasto odinio ar audinio ginkluotės, dažniausiai naudota pėstininkų ar raitelių padalinių.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariai, ypač XVI a., dažnai dėvėjo brigantinas kaip patogesnę ir pigesnę apsaugą nei pilni plokščių šarvai.
2. Muziejuje eksponuojama rekonstruota brigantina – ant storo audinio matyti mažos kvadratinės plieno plokštelės, tvirtinamos vinimis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.