Bicinium – tai dvibalsė vokalinė arba instrumentinė kompozicija, skirta dviem atlikėjams (pvz., dviem balsams arba dviem instrumentams). Terminas dažniausiai vartojamas apibūdinti Renesanso ir ankstyvojo Baroko epochų kūriniams, kurie buvo naudojami muzikos mokymui arba liturginėms apeigoms.
Pavyzdžiai:
1. Orlando di Lasso – „Bicinium: Adoramus te, Christe“ (dvibalsis motetas).
2. Johann Hermann Schein – bicinia iš rinkinio „Opella nova“ (1626 m.), skirta dviems balsams ir generalbalui.
Trumpai tariant, bicinium – tai dviejuų partijų (dažnai lygiagrečių) nedidelis muzikinis kūrinys, populiarus XVI–XVII a.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.