beicuoti

„Beicuoti“ – tai lietuvių kalbos veiksmažodis, reiškiantis švelniai juoktis, šypsotis, šyptelėti, dažniausiai iš pasitenkinimo, malonumo ar gėdulingumo.

Pavyzdžiai:
1. Iš pasitenkinimo:
„Perskaitęs komplimentą, jis tyliai beicavojo.“
2. Iš gėdos:
„Ji beicavojo, kai buvo pagirta visų akivaizdoje.“
3. Kaip švelnus juokas:
„Senelis beicavojo, prisiminęs jaunystės pokštą.“

Sinonimai: šypsotis, švelniai juoktis, šyptelėti.
Pastaba: Žodis vartojamas dažniau šnekamojoje kalboje ar literatūroje, o ne oficialiuose kontekstuose.

Terminai: beicuoti

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'beicuoti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	„Beicuoti“ – tai lietuvių kalbos veiksmažodis, reiškiantis švelniai juoktis, šypsotis, šyptelėti, dažniausiai iš pasitenkinimo, malonumo ar gėdulingumo. Pavyzdžiai: 1. Iš pasitenkinimo: „Perskaitęs komplimentą, jis tyliai beicavojo.“ 2. Iš gėdos: „Ji beicavojo, kai buvo pagirta visų akivaizdoje.“ 3. Kaip švelnus juokas: „Senelis beicavojo, prisiminęs jaunystės pokštą.“ Sinonimai: šypsotis, švelniai juoktis, šyptelėti. Pastaba: Žodis vartojamas dažniau šnekamojoje kalboje ar literatūroje, o ne oficialiuose kontekstuose.