bastardas

Žodis „bastardas“ kilęs iš lotynų kalbos (bastardus) ir istoriškai reiškė nesantuokinis vaikas (pvz., vaikas, gimęs nevedusioms tėvams). Šiuolaikinėje lietuvių kalboje jis vartojamas kaip įžeidimas, nusakantis žmogų kaip bjaurų, nemoralų, apgaulingą ar nemalonų asmenį.

Trumpai:
„Bastardas“ – įžeidžiantis žodis, kuriuo apibūdinamas žmogus kaip niekšas, niekšas ar apgavikas.

Pavyzdžiai:
1. Istorinis kontekstas:
„Viduramžiais bastardai dažnai neturėdavo teisių į paveldėjimą.“

2. Įžeidžiantis vartojimas (šnekamojoje kalboje):
„Jis iš mano piniginės pavogė pinigus – tikras bastardas!“
„Nepasitikėk juo, jis gali būti tikras bastardas, jei reikės.“

Pastaba: Šis žodis laikomas grubiu ir įžeidžiančiu, todėl vartojamas atsargiai, dažniausiai emociniuose ar konfliktuose.

• Terminai: bastardas

Įrašas
Paaiškinimas	Žodis „bastardas“ kilęs iš lotynų kalbos (bastardus) ir istoriškai reiškė nesantuokinis vaikas (pvz., vaikas, gimęs nevedusioms tėvams). Šiuolaikinėje lietuvių kalboje jis vartojamas kaip įžeidimas, nusakantis žmogų kaip bjaurų, nemoralų, apgaulingą ar nemalonų asmenį. Trumpai: „Bastardas“ – įžeidžiantis žodis, kuriuo apibūdinamas žmogus kaip niekšas, niekšas ar apgavikas. Pavyzdžiai: 1. Istorinis kontekstas: „Viduramžiais bastardai dažnai neturėdavo teisių į paveldėjimą.“ 2. Įžeidžiantis vartojimas (šnekamojoje kalboje): „Jis iš mano piniginės pavogė pinigus – tikras bastardas!“ „Nepasitikėk juo, jis gali būti tikras bastardas, jei reikės.“ Pastaba: Šis žodis laikomas grubiu ir įžeidžiančiu, todėl vartojamas atsargiai, dažniausiai emociniuose ar konfliktuose.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.