basmačius
"Basmačius" (dažniau vartojama forma "basmačiai") – tai istorinis terminas, reiškiantis Vidurinėje Azijoje (daugiausia dabartiniame Uzbekistane, Tadžikistane, Turkmėnistane) 1918–1934 m. veikusius antitarybinius ir antisovietinius ginkluotus būrius, dažnai siejamus su vietinių gentų ir religinių grupuočių pasipriešinimu.
Pagrindinės reikšmės bruožai:
1. Kovotojai prieš sovietų valdžią po Rusijos pilietinio karo ir Spalio revoliucijos.
2. Vietinės kilmės – dažnai turkų tautų (uzbekų, turkmėnų, kirgizų) atstovai.
3. Nereguliarioji kova – partizaninis karas, antpuoliai, teritorijų kontrolė.
4. Ideologinis pagrindas – islamiškas pasipriešinimas, nacionalinis savarankiškumas, priešinimasis kolektyvizacijai.
Pavyzdžiai vartojimo:
1. Istoriniame kontekste:
"1920-aisiais Raudonoji armija kovojo su basmačiais Vidurinėje Azijoje, kurie gynė savo regiono nepriklausomybę."
2. Perkeltine prasme (retai):
"Jis elgėsi kaip basmačius – mėgdžiojo partizanų taktiką, neturėdamas nuoseklios strategijos."
(Pastaba: toks vartojimas gali būti įžeidžiantis, nes terminas dažnai siejamas su banditizmu pagal sovietinę propagandą.)
Svarbu: Sovietų istoriografijoje terminas dažnai turėjo neigiamą atspalvį ("kontrrevoliucinės banditų gaujos"), o šiuolaikinėje istorijoje kai kurie tyrinėtojai jį traktuoja kaip nacionalinio pasipriešinimo dalį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.