Barbarybė – tai barbariškumas, žiaurumas, žiauri elgsena, ypač karo metu. Žodis kilęs iš „barbaras“ (svetimas, neišsilavinęs, žiaurus žmogus).
Pavyzdžiai:
1. Istoriniame kontekste:
„Karo metu priešininkų barbarybė pasireiškė miestų griovimu ir civilių žudymu.“
2. Šiuolaikiniame naudojime:
„Teroristų barbarybė sukėlė pasipiktinimą visame pasaulyje.“
3. Perkeltine prasme (retai):
„Jo elgesias buvo gryna barbarybė – jis tyčia sudaužė vertingą paveikslą.“
Žodis dažniausiai vartojamas kalbant apie ekstremalų smurtą, neteisingumą ar kultūrinį nusikalstamumą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.