Baladė – tai lyrinis epinis kūrinys, paprastai pasakojantis apie istorinį ar legendinį įvykį, dažnai su tragišku ar mistiniu atspalviu. Baladėms būdingas glaustas siužetas, dialogai ir ryškus emocinis įtampos kulminacija.
Trumpai: Baladė – pasakojamoji daina ar eilėraštis apie dramatišką įvykį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių liaudies baladė „Žvejų sūnūs“ – pasakoja apie tris brolius žvejus, kuriuos pakviečia mergaitė-vandenė ir du iš jų žūva.
2. Adomo Mickevičiaus „Ponas Tadas“ – epinė poemą, kurioje yra baladžių elementų (pvz., pasakojimas apie vaiduoklį).
3. Johanno Wolfgang'o von Goethe „Erlkönig“ („Erlio karalius“) – klasikinė vokiečių baladė, kurioje tėjas su sūnumi jodinėja per mišką, o sūnų gąsdina mistinė Erlio karalius.
Baladės gali būti liaudies (perduodamos žodžiu) arba autorinės (kuriamos konkretaus autoriaus).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.