baironizmas
Baironizmas – tai romantizmo krypties literatūrinė-filosofinė srovė, pavadinta anglų poeto Džordžo Gordono Bairono (George Gordon Byron) vardu. Ji apibūdinama kaip „pasaulinio sielvarto“ (angl. Weltschmerz) ir maišto prieš visuomenės normas raiška.
Pagrindiniai bruožai:
1. Protagonistas dažnai yra vienišas, paslaptingas, pasipiktinęs didvyris („Baironiškas herojus“), kuris maištauja prieš visuomenę, religiją ar moralę.
2. Siaubas dėl gyvenimo prasmės, egzistencinė melancholija ir jausmas, kad pasaulis yra varganas.
3. Laisvės ir individualizmo kultas, noras ištrūkti iš ribojančių konvencijų.
4. Dramatiškos, egzotiškos aplinkos (kalnai, jūra, Rytų šalys).
Pavyzdžiai:
1. Literatūroje:
– Paties Bairono poemos „Čaild Haroldo piligrimystė“ (Childe Harold’s Pilgrimage) ir „Kainas“ (Cain), kur herojai maištauja prieš Dievą ir visuomenę.
– M. Lermontovo „Šiuolaikinis herojus“ (Pėčorinas – tipiškas baironiškas herojus Rusijos literatūroje).
– A. Mickevičiaus „Konradas Valenrodas“ (tamsus, keršto motyvais persmelktas veikėjas).
2. Kultūroje ir mąstyme:
– „Baironiško herojaus“ stereotipas populiarus XIX a. – melancholiškas, paslaptingas, vilkinantis tamsų apsiaustą asmuo (pvz., vampyrų ar romantinių antiherojų atvaizdai).
– Individualistinė filosofija, pabrėžianti asmeninę laisvę net prieš visuomenės normas.
Trumpai tariant: Baironizmas – tai romantinio maišto, vienatvės ir sielvarto kultas, įkvėptas Bairono kūrybos ir asmenybės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.