astroorientacija
Astroorientacija – tai orientavimosi vietovėje metodas, naudojant dangaus kūnus (Saulę, Mėnulį, žvaigždes, planetas).
Trumpai:
Tai senovinis būdas nustatyti kryptis (šiaurę, pietus, rytus, vakarus) ir vietą pagal dangaus objektus, kai nėra kompaso, žemėlapio ar GPS.
Pavyzdžiai:
1. Šiaurės nustatymas pagal Šiaurinę žvaigždę (Polaris) – ji beveik visada rodo į šiaurę, yra Šiaurės ašigalio srityje.
Pavyzdys: Nakties dykumoje keliautojas gali rasti šiaurę, surasdamas Didžiąją Grįžulo Ratai ir per ją – Šiaurinę žvaigždę.
2. Krypčių nustatymas pagal Saulę – Saulė teka rytuose, leidžiasi vakuose. Vidurdienį (vietos laiku) ji yra pietų pusėje (šiauriniame pusrutulyje).
Pavyzdys: Jei keliaujant mišku ryte, Saulė šviečia tiesiai į veidą, tai reiškia, kad einama į rytus.
3. Mėnulio fazių naudojimas – jaunatis rodo, kur yra Saulė (nes Mėnulis tada yra šalia jos danguje), o pilnatis – priešingoje Saulės pusėje.
Pavyzdys: Vakare matant jaunatį arti horizonto, galima spręsti, kad Saulė nusileido, o Mėnulis yra vakarinėje pusėje.
Papildoma pastaba:
Astroorientacija naudojama jūrininkų, astronautų, keliautojų, taip pat ir šiuolaikinėse technologijose (pvz., palydovinėje navigacijoje, kurioje naudojami dirbtiniai palydovai, bet principas panašus – orientacija pagal dangaus kūnus).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.