Alegorija – tai meninė išraiška, kurioje abstrakčios idėjos, moralinės tiesos ar istorinės įvykiai perteikiami per vaizdinius simbolius, veikėjus ar siužetus. Alegorija turi dvigubą reikšmę: tiesioginę (paviršinę) ir paslėptą (gilesnę).
Trumpai:
Tai istorija ar paveikslas, kuris reiškia ką nors kitą – dažnai moralines pamokas, filosofines mintis ar socialinę kritiką.
---
Pavyzdžiai:
1. „Pilnaties žmogus“ (J. Marcinkevičius)
Alegorinė poema apie žmogaus ieškojimus, kurios veikėjai (pvz., Vytautas, Žalgiris) simbolizuoja tautos istorinę sąmonę ir kovą dėl laisvės.
2. „Gyvenimo kelias“ (J. Biliūno alegorinė pasaka)
Kelionė per įvairias šalis vaizduoja žmogaus gyvenimo etapus, o kliūtys keliaujant – sunkumus, su kuriais susiduriame.
3. „Žvėrių ūkis“ (J. Orwell)
Gyvulių sukilimas ūkyje – tai alegorija apie revoliucijos iškraipymą ir totalitarizmą (tiesiogiai kritikuojama Sovietų Sąjunga).
4. „Pilnaties žmogaus“ freskos (V. K. Jonynas)
Dailininko alegoriniai paveikslai, kuriuose personažai įkūnija abstrakčias vertybes (meilę, mirtį, laiką).
---
Svarbu: Alegorija skiriasi nuo metaforos ar simbolio, nes ji yra ilgesnė ir sisteminga – visą kūrinį galima interpretuoti kaip vieną didelę paslėptą prasmę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.