absoliutinti

Absoliutinti – tai veiksmažodis, reiškiantis ką nors laikyti absoliučiu, nekintamu, visiškai teisingu arba universaliai taikomu, nepaisant aplinkybių ar kitų požiūrių. Jis dažnai vartojamas kritiškai, kai norima pabrėžti, kad kažkas pernelyg supaprastina sudėtingą dalyką arba ignoruoja kitas galimybes.

Pavyzdžiai:

1. Filosofijoje / mąstyme:
Nereikėtų absoliutinti vienos filosofinės sistemos – kiekviena turi savo ribotumą.
(Čia akcentuojama, kad nėra vienintelės „teisingos“ filosofijos, tinkamos visais atvejais.)

2. Kasdieniame gyvenime / vertinime:
Jis linkęs absoliutinti savo patirtį: „Jei man tai pavyko, tai pavyks ir visiems kitiems.“
(Pavyzdys rodo, kad asmuo savo sėkmę laiko universaliu taisykle, nepaisant kitų žmonių sąlygų.)

Trumpai tariant: absoliutinti reiškia „padaryti kažką absoliučiu“ – t.y., atmesti reliatyvumą, sąlygiškumą ar kitokius požiūrius.

• Terminai: absoliutinti

Įrašas
Paaiškinimas	Absoliutinti – tai veiksmažodis, reiškiantis ką nors laikyti absoliučiu, nekintamu, visiškai teisingu arba universaliai taikomu, nepaisant aplinkybių ar kitų požiūrių. Jis dažnai vartojamas kritiškai, kai norima pabrėžti, kad kažkas pernelyg supaprastina sudėtingą dalyką arba ignoruoja kitas galimybes. Pavyzdžiai: 1. Filosofijoje / mąstyme: Nereikėtų absoliutinti vienos filosofinės sistemos – kiekviena turi savo ribotumą. (Čia akcentuojama, kad nėra vienintelės „teisingos“ filosofijos, tinkamos visais atvejais.) 2. Kasdieniame gyvenime / vertinime: Jis linkęs absoliutinti savo patirtį: „Jei man tai pavyko, tai pavyks ir visiems kitiems.“ (Pavyzdys rodo, kad asmuo savo sėkmę laiko universaliu taisykle, nepaisant kitų žmonių sąlygų.) Trumpai tariant: absoliutinti reiškia „padaryti kažką absoliučiu“ – t.y., atmesti reliatyvumą, sąlygiškumą ar kitokius požiūrius.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.