„Vespenderis“ – lietuviška pavardė, kilusi iš vokiško žodžio _Wespender_, reiškiančio „vapsvų globėjas“ arba „vapsvų išlaikytojas“. Galimas pirminis prasmės sluoksnis siejamas su profesija ar pravarde, nurodančia asmenį, auginantį vapsvas (bitininkystės šaka) arba turintį ryšį su šiais vabzdžiais.
Istoriniuose šaltiniuose minima, kad pavardė atsirado Lietuvoje per Vokiečių ordiną arba vokiečių kolonistus. Žymiausias jos turėtojas – Fridrikas Vespenderis (apie 1600–1670), Karaliaučiaus universiteto profesorius, teisininkas ir istorikas, garsėjęs Prūsijos istorijos veikalais. Jo darbai padarė didelę įtaką regiono istoriografijai.
Trumpai: pavardė kilusi iš vokiškos profesinės kilmės, žymiausias atstovas – Karaliaučiaus mokslininkas Fridrikas Vespenderis.