Lotyniškas pavardės „Verbilis“ šaknis – žodis „verbum“ (žodis, kalba). Ji gali rodyti kalbingą, iškalbingą asmenį arba susijusi su rašytojų, retorų profesijomis. Istoriniuose šaltiniuose minima kaip romėnų cognomen (prievardis). Žymiausias jos turėtojas – Publijus Ventidijus Verbilis, I a. pr. Kr. Romos karininkas, žinomas iš Cezario paminėjimo.