Pavardė „Stalba“ yra lietuviška, greičiausiai kilusi iš žodžio „stalbumas“ – greitas, miklus, vikrus žmogus. Gali būti susijusi ir su veiksmažodžiu „stalbėti“, reiškiančiu greitai bėgioti, šlaistytis.
Žymiausias jos nešiotojas – Kazys Stalba (1897–1979), Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas, vienas šaulių judėjimo organizatorių. Sovietų okupacijos metai buvo suimtas ir ištremtas. Taip pat minimas kunigas Vladas Stalba (g. 1935), visuomenės veikėjas išeivijoje.
Trumpai: pavardė greičiausiai atspindi greitumą, miklumą, o istorijoje išsiskiria pulkininkas Kazys Stalba.