Lietuviškos pavardės „Skauzgirdas“ kilmė siejama su asmenvardžiu, kuris galėjo atsirasti iš žodžių junginio, reiškiančio „skausmingą girdą“ arba „skausmą girdintį“. Tai gali būti simbolinė ar pravardinė kilmė, nurodanti tam tikrus asmens bruožus ar istoriją.
Istoriniuose šaltiniuose minimas bajoras Jonas Skauzgirdas, XVI a. LDK valstybinis veikėjas, Žemaitijos seniūnas. Jis buvo žinomas kaip vienas iš 1569 m. Liublino unijos signatarų, prisidėjęs prie Abiejų Tautų Respublikos sukūrimo.
Trumpai: pavardė simbolinė, susijusi su skausmu ar įspėjimu, o žymiausias jos turėtojas – Jonas Skauzgirdas, LDK didikas ir unijos signataras.