Lietuviškos pavardės „Plėtaitis“ kilmė siejama su žodžiu „plėtas“ – platus, išsiplėtęs. Tai galėjo apibūdinti žmogų, turintį plačią krūtinę, fizinį išvaizdą ar net išskirtinį charakterį.
Istorijoje žymių asmenų su šia pavarde nėra plačiai žinomų. Pavardė dažniau sutinkama kaip vietovardis – vienas seniausių Vilniaus priemiesčių buvo vadinamas Plėtaičiais (dabar tai Plėtaičių gatvė Šeškinėje). Šis vietovardis, spėjama, kilo nuo to paties žodžio šaknies.
Trumpai: pavardė atspindi plačią, išsiskiriančią savybę, o vietovardis Plėtaičiai yra žymiai garsesnis už konkrečius jos nešiotojus.