Lietuviška pavardė, kilusi iš asmenvardžio Narbutas su priesaga -avičius, nusakanti „Narbuto sūnus“. Istoriškai susijusi su bajorų giminėmis LDK. Žymiausias atstovas – archeologas, istorikas Mykolas Narbutas (1772–1830), vienas pirmųjų Lietuvos archeologijos pradininkų, tyręs piliakalnius ir senovės paminklus.