Lietuviška pavardė, kilusi iš asmenvardžio Kajus (lotyniškos kilmės) ir priesagos -avičius, nurodančios sūnų arba kilmę. Taigi, pirminė reikšmė – „Kajaus sūnus“.
Istoriko Edvardo Kajalavičiaus (1888–1975) vardas siejamas su šia pavarde. Jis buvo žymus Lietuvos diplomatas, visuomenės veikėjas, vienas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo signatarų.