Uzvārds "Ercius"

Lietuviška pavardė „Ercius“ yra patroniminė, kilusi iš vardo „Ercas“. Šaknis siejama su žodžiu „erkė“ (mažas vabzdys), galimai naudota kaip pravardė. Istoriškai pavardė minima nuo XVI a. Žymiausias jos turėtojas – Mikalojus Daukša (apie 1527–1613), vienas svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės humanistų, raštijos ir lietuvių kalbos puoselėtojas. Tikrasis jo pavardė buvo Mikalojus Daukša-Ercius (arba Hercius), o „Daukša“ – prigimtinė. Jis išleido pirmąsias lietuviškas knygas „Katekizmą“ (1595) ir „Postilę“ (1599), labai prisidėjo prie lietuvių literatūrinės kalbos formavimosi. Kiti žinomi šios pavardės nešiotojai – Jonas Ercius (XVI a. pabaiga – XVII a. pradžia), evangelikų reformatų kunigas ir vertėjas, bei Petras Ercius (XVII a.), karaliaus sekretorius.