Lietuviška pavardė, kilusi iš žodžio „dabula“ (žemės sklypas, dirvonas). Nurodė žemės savininką arba žmogų, gyvenantį prie tokio sklypo. Garsiausias jos turėtojas – poetas, vertėjas, literatūros kritikas Kęstutis Dabulskas (g. 1952), žinomas eilėraščių, esė ir ypač iš anglų kalbos verstų knygų (pvz., T.S. Elioto, Dž. Džoyso) autorius.