Lietuviška pavardė, kilusi iš slaviškų kalbų, galbūt nuo žodžio „blizgėti“ arba asmenvardžio Bliznius. Nors nėra plačiai žinoma, ją turėjo keli istoriniai veikėjai: kunigas ir visuomenės veikėjas Mykolas Blizniukevičius (1843–1921), taip pat jo sūnus, teisininkas ir politinis veikėjas Jonas Blizniukevičius (1874–1938).