Lietuviškos pavardės „Beištoras“ kilmė siejama su žodžiu beištis („bėgioti, blaškytis“), galimai žymintis judrią, neramusią asmenybę. Istoriškai ji minima nuo XVI a. Žymiausias jos turėtojas – Jonas Beištoras (1848–1915), knygnešys, spaudos darbuotojas ir visuomenės veikėjas, aktyviai dalyvavęs draudžiamos lietuviškos spaudos platinime.