Tai lietuviška pavardė, kilusi iš slaviškos šaknies, galbūt susijusi su žodžiu „bania“ (pirtis) arba asmenvardžiu Banius. Ji nėra plačiai paplitusi, tad įžymūs jos nešiotojai – daugiausia vietinės reikšmės asmenys, pavyzdžiui, kaimo seniūnai ar kultūros veikėjai konkrečiuose regionuose.