Kilmingos lietuviškos pavardės „Arantavičius“ šaknys siekia LDK bajoriją. Ji yra patroniminė, kilusi iš krikšto vardo Arantas (galbūt susijęs su lietuvišku žodžiu „arantas“ – dirvonas, arba iš senosios baltų kilmės). Priesaga „-avičius“ rodo sūnaus ryšį su tėvu („Aranto sūnus“).
Istorijoje žymiausias jos nešiotojas – Mikalojus Arantavičius (Mikołaj Arantowicz, apie 1613–1670), LDK valstybinis veikėjas, Vitebsko kaštelionas, vienas iš 1661 m. Vėlyvojo sąjūdžio lyderių, siekusių reformų ir stipresnės valdžios sąjungoje su Lenkija.
Trumpai: kilmė – iš vardo Arantas, reiškia „Aranto sūnus“, istoriškai žymiausas – Mikalojus Arantavičius, XVII a. LDK politikas ir reformatorius.