.
dỹvas.
1. nuostabus dalykas, keistenybė, stebuklas: Tik dyvaĩ klausyt, kad juodu pradeda zaunyt. Man dỹvas, kad ir jūs pristigot duonos! Nėr dỹvo, kad nepradėtų snigt. Taip sirgo – ne dỹvai, kad nudvėsė [gyvulys]. Tokių dyvų buvau nemačiusi, ar matėte tuos dyvus? Ne dyvas, kad žuvis žuvį ryna. Dyvų̃ dalys – kad Ona ištekėjo. Ant vien dyvų užaugo taip ilgi plaukai. Oi tai dyvai, didi dyvai buvo: ir užšalo ežers vasaraitėj. Žemė dỹvų ir stebuklų. Šičia dyvų dyvai yra. | Be dỹvų (tikrai) sakau, kad galėjo taip būti. Žmonių prisirinko kaip ant dỹvų. Iš klyvo nėr dỹvo.
2. didžioji nasturtė (Tropaeolum majus): Ateik, mergyte, pavasarėlyj, kai dyvai žydės močiutės darže. Pasėsiu patvory dyvų.
3. dyvinutė (Mirabilis).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.