.
víeža (wieża). viežà.
1. bokštas: Krito nuo viežos ir ištiško. Buvo vėliavos didžiausios ten iškeltos, blizgėjo víežos. Gudai buvo uždegusys viežą pilės Gradno. Ant bažnyčios viežos balandžiai brukavo.
2. kalėjimas: Kitus dybavojo pri dyba pririšusys, kitus į viežą sodino. Ponas jų buvo uždarytas viežon.
3. XVI a. dvarų inventoriuose pastatas gyvuliams laikyti vadinamas „namu“, „numu“ arba „vieža“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.