Ūgliasukis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis įmantrų, vingiuotą, sudėtingą sakinių jungimą ar kalbėjimo būdą. Jis dažnai vartojamas apibūdinti pernelyg raižytą, dirbtinę ar sunkiai suvokiamą kalbą.
Pavyzdžiai:
1. Jo rašte buvo tiek ūgliasukių, kad mintį suprasti buvo beveik neįmanoma.
2. Vietoj paprasto paaiškinimo, jis pradėjo vartoti ūgliasukius.
Sinonimai: užgauliai, kalbos vingiai, įmantrumas, raižytumas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.