ūgintinis

ūgìntinis (-ýtinis), -ė. ū́gytinis. paimtas auginti svetimas vaikas, augintinis: Ūgintinę išūgdė ponas. Kap mano ūgýtinė, ar gerai mokosi? Ū́gytinis ir lieka ū́gytinis – ne savo vaikas. Jis už ū́gytinį buvo. Tie seniukai paėmė jų Marytę par ūgytinę. Šitus žmogus mū́s sodžiaus ūgýtinis (dažnai lankosi) . išlaikytinis: Jis te ir už ū́gytinį: negi ženoti – teip susimetę gyvena.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ugintinis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x