Ūbtelėti – staiga pasirodyti, atsirasti, pasirodyti netikėtai (dažnai apie mintį, idėją, įtarimą).
Pavyzdžiai:
1. Staiga ūbtelėjo mintis – "Staiga ūbtelėjo mintis, kur dėjau raktus."
2. Akyse ūbtelėjo ašaros – "Prisiminęs tą istoriją, jo akyse ūbtelėjo ašaros."
3. Ūbtelėjo įtarimas – "Po to pokalbio man ūbtelėjo įtarimas."
Trumpai: Netikėtas atsiradimas/pasirodymas (mintyse, jausmuose, fiziniu požiūriu).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.