"Udolas" – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis daubą, slėnį, gelmę (dažniausiai miškingą ar gilią).
Pavyzdžiai:
1. Einu per tamsų udolą.
2. Udole tyvuliuoja upelis.
3. Po kalnu prasideda gilus udolas.
Pastaba:
Šis žodis dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse. Šiuolaikinėje kalboje dažnesni atitikmenys: dauba, slėnis, klonis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.