tūpti

tūp|ti, tupia (tūpia), tūpė
1. leistis ant sulenktų visų (apie paukščius, vabzdžius) ar užpakalinių kojų: Vištos vakarais eina tūpti sngr.: Šuo tupiasi.
2. leistis ant sulenktų kojų (apie žmones): Toks
gimnastikos pratimas - tūpk stok. sngr.: tūpkis, bus patogiau ravėti.
3. skridus leistis ant žemės ar kito daikto: Lėktuvas tupia. Volungė tūpė ant šakos. Aukštai lėkė, žemai tūpė (folkloras). tūpimas tūpimasis
.

Įrašas
Paaiškinimas	tūp|ti, tupia (tūpia), tūpė 1. leistis ant sulenktų visų (apie paukščius, vabzdžius) ar užpakalinių kojų: Vištos vakarais eina tūpti sngr.: Šuo tupiasi. 2. leistis ant sulenktų kojų (apie žmones): Toks gimnastikos pratimas - tūpk stok. sngr.: tūpkis, bus patogiau ravėti. 3. skridus leistis ant žemės ar kito daikto: Lėktuvas tupia. Volungė tūpė ant šakos. Aukštai lėkė, žemai tūpė (folkloras). tūpimas tūpimasis .
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.