šaika

.
šáika.

1. nedorų žmonių grupė, susibūrusi nusikalstamai veiklai; gauja: Čia buvo visa šáika vagių, bet visus išgaudė. Į šaiką susitaisę, [eina] kur į kūtę arklius išlaužt arba klėties.

2. kelių žmonių būrys, draugija: Ten visa šaika susitaisė: motyna ir dukters. visi skaito, visi rašo. Visi ejome šáika. | Tą. sukilimą žemaičiai aplei Plungę, Platelius, Alsėdžius vadina šaikoms arba šaikų metu. Šáikų metais esu gimęs.

3. gauja, ruja (šunų, vilkų): Šáika šunų ir vilką papjauna.



Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'saika' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x