rabatorius

Rabatorius (lot. rabator – „plėšikas“) – viduramžių teisėje: asmuo, kuris prievarta ar apgaule užgrobia svetimą turtą (pvz., žemę, turtą), dažniausiai išnaudodamas silpnesnę socialinę padėtį (naudojamas XIII–XVI a. Lietuvos teisės aktuose).

Pavyzdžiai:
1. Asmuo, kuris neteisėtai užėmė našlaičio paveldėtą žemę.
2. Asmuo, kuris suklastojo dokumentus, kad užvaldytų kaimyno sklypą.

Sinonimas: užgrobėjas, plėšikas (turto kontekste).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'rabatorius' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Rabatorius (lot. rabator – „plėšikas“) – viduramžių teisėje: asmuo, kuris prievarta ar apgaule užgrobia svetimą turtą (pvz., žemę, turtą), dažniausiai išnaudodamas silpnesnę socialinę padėtį (naudojamas XIII–XVI a. Lietuvos teisės aktuose). Pavyzdžiai: 1. Asmuo, kuris neteisėtai užėmė našlaičio paveldėtą žemę. 2. Asmuo, kuris suklastojo dokumentus, kad užvaldytų kaimyno sklypą. Sinonimas: užgrobėjas, plėšikas (turto kontekste).