virinė́ti, -ė́ja, -ė́jo.
1. virinti 2: Pradeda [žmonės] uogas virinė́ti – [krautuvės] cukraus i pritrūksta. Gal du kiaušinius dėsiu, ką čia po vieną virinė́siu! Kas čia virinė́s tokiam ponuo, kas tupinės! Kap aš virinė́jau, tep virinė́siu, tu, martele, manę nepamokysi!. Vasarą uogikių virinė́suos, taip ką dirbinėsu. Virinė́jaus uogikių, pamaišyti katelą dar galiu.
2. gaminti vieną kartą, virti: Pietų nevirsiu, ba nėra ko virinė́t.
pavirinė́ti. pavirti 3: Teip nepavirinė́sme atskirai [kiekvienam pagal norą].
privirinė́ti. privirti 1: Privirinė́jau trisdešimts litrų uogų. Pamažu pamažu i prisivirinė́su uogelių.
suvirinė́ti. suvirti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.