paaprauti

ráuti, -na (-ja), róvė

1. traukti, plėšti iš šaknų: Ráuja žoles. Nėr kas ráuna: visos žolės jau išravėtos. Aš róviau žoles pakrūmė [je]. Tai žolę ráunu, tai mazgoju – darbo yra. Notrynes pavasario čėse ráus, virs. Reikėtų jau ir linai pradėti rauti. Pačias, kaip reik, linų raut guikite greitai. Linus ráuna iš žemės. Jau reikia eit ráut – linai ráunami. Linus raudamì (raunant), lijos lietus. Kai linų laiškas krinta, linus reikia ráut. Greit linai bus ráuti. Už poros savaičių bus rautinì linai. Pakaitį kas tau beduos linų raunamúoju metu – vėl išbėgsi linų ráuti. Pasisodinsim medelių rudenį, kai bus raunamas laikas. Grikius rankom ráudavom. Pagada kad nudegino, žmonės rautè róvė miežiukus. Kartais avižos neuždera, reikia avižas ráut, ne pjaut. Sviets rugelius pjaute pjauna, vedu raute raunam. Išejo marti su sena uošvėne pupų ráuti. Susispaud [žia] žirniai, i [r] mašina ráuja. Vasarojų nuvalius, pradėsma daržus ráuti, bulbes kasti. Burokus róviau, parvargau – i ligos. Ráuna iš pastiklių (iš šiltadaržio) griežčius i sodina po laukus. Ana tas ruputes kožną dieną ráuna. Mes vakar čia róvėm bulves, pri mūso čia su talka. Nuo Raulyno pradeda bulves ráut. A cibulių da neráunat? Šunagrybių niekas neráudavo. Trumpa, stora – grybų raut, aukšta, laiba – riešutaut. Ejo mergos grybų rautie. Žydžia kasmet [obelis],
obuolių nėra – musėjom ráut. Sakė, reiks ráut visas sodas – džiūsta. Karves ganiau, kerus róviau. Idant ertes, raudami kūkalius, neišrautumbite ir kviečių su jais drauge. Volungė šaukia: eikit, vyrai, grybų raut, senos bobos, kukoraut. Tai ji kukavo, ta raiba gegelė, ráujant žalius linelius. Tu mane rasi linų laukužėly linelius beráujančią. Per šilelį jojau, šile žolę roviau, vidury šilelio žirgelį pašėriau. Oi eisam eisam mes, trys sesytės, į žalią lauką linukus rauti. Ir drąsiai šaknis neteisingas rauni, da drąsiau naujus mokslo žiedus krauni. Ropę ráuk, kada ráujasi. Po laiko jau grybai rauti. Nusibodo aust, kai blogas ridikas raut. Tu eisi į Šikutes pri Didino kūlių rauti, spilgų krauti, bet ne į gimnaziją!
rautinaĩ. Dalgelio nepapustęs, nepapjausi, žalią žolelę rautinai išrausi. pešti iš kūno: Rauti, draskyti plaukus. Tu rauji čiupryną, o aš rauju linus. Plaukus ráuna ir riša pas obelį ažu kočiukų. Kap šukavo galvelę, róvė gelsvus plaukelius. Močeka ėmė plaukus raut nuo galvos. Ráut dantį turėjau. traukti, tempti (iš krūvos): Ale žiūri – išeina iš girios vilkų daugiau kaip penkiosdešimts! Atėjo tie vilkai, sustojo apie tą kūgį – ir raut dantimi šiaudus.

2. naikinti: Rauti negeroves. Vokiečių laikais lietuviškumą pradėjo ráuti lauku. Kai aš tik pradėjau svietą pažyt, tai ėmiau caro valdžią iš šaknų ráut (kovojau, kad ji būtų nuversta) .

3. sunkiai nešti, vilkti, tempti: Ką tu čia teip šitam maiše ráuni? Senelė rauna maišą net persikreipdama. Kad ráuna, tai ráuna ne palig savę (per sunkiai neša) . Jis ten eina ir viską ráuna. Arklys ledva ráuna prieš kalną. Arkliai vos ráuna, ir dar aš sėsiuos an kalados! | Pošaltą tokią dieną ejova piningų rauti (kasti) . Nėra kas pjauna, yra kas iš aruodo rauna. Rauna kai velnias mešką.

4. greitai bėgti, važiuoti: Kai róvėm visi namo! Aš kai róviau per girią! Kur ráuni tep smarkiai? Kap dav [ė] lazda, tai ráuna kap pamazgytas namo. Velnias, bra, an pečių užsidėjo kumelę i rauna aplink ežerą. Negaišuok, o ráuk! Ka [d] róvė su ta mašina, tik sudundė́ [jo] žemė, i viskas. Róvė pro mus mašinos. Kovos būrys skubėjo priešo link. Mašinos rovės vieškeliu tolyn. Ir kad róvės greit jis į kambarį! Eržilas atsistojo piestu ir rovėsi kaip žaibas pirmyn. veržtis: Kur ráunies, vis tiek nebepareisi [į autobusą]. Arklys pradėjo ráuties iš tvarto. Vanduo per viršų ima ráutis. | Pradžiugusi širdis raunasi iš kūno.

5. klimpti: Ráunas valig stabulių ratai, vežimas atsakantis. Ratai pievon ráunas.

6. mušti, pešti: Kaipgi jį sugavę, žydai mušė, róvė. Tu tik pažiūrėk, kap tos katės ráunasi. Šunys tarp savęs pradėjo ráutis. Eina toliau, rado du varnu raujanties ant kaulo kumelės. I žiūri ans, ka [d] pešas du žvirbliai, ali teip raunas, ka [d] plunksnos dulka. Kada tik jiedu susieina, tuoj pradeda ráutis. Baisu ir juokinga būdavo, kai klausytojai turgavietėje pasidalydavo į dvi dalis ir pradėdavo rautis. Turi pešties, su visais ráuties. Bernai susikibę ráunasi (imasi, galynėjasi), net žemė dreba. kovoti, kariauti: Rovės stipriai po Liepoja, net dangus užjuodavo. ginčytis: Ráujasi ráujasi kap katinai.

7. smarkiai dirbti, glėbuotis: Jis daba [r] su rugiais ráunas. Amžinai rautis su karvėmis Basiuliškių tvartuose jam buvo įsiėdę iki panagių.

8. gerti, mesti (alkoholinius gėrimus): Aš tai visai mažai gėriau, o jūs tik rovėt ir rovėt. Rauk dar vieną, kad tinka. Visi buvom po burną rovę. Ráuk dar vieną stiklą. Ráudavom vynelį kur sulindę.
balà (bíesas, devynì šùnes, dievaĩ, giltinė̃, juõkas, kélmas, mãras, vélnias) ráuna. Bus gerai, bala pono neraus. Ar kas yra kada matęs, kad biesas savo vaiką rautų! Kad jį devynì šùnes raũtų ir pasigavę visus kutus nurautų! Tegu juos dievai rauja, tuos mokesčius ir policininkus! Katrės neraus giltinė, bet tas vaikas galėjo nusigąsti. Kunegas Palubinskis, matydamas, tą karalių giltinei rovus, nustosiąs mažne jau įgytos vyskupystės, norėjo kuo greičiau pats į Rymą pašarpuoti. Raus tavi giltinė. Giltinė savo vaiko neraus. Pardaug drąsį rauna giltinė. Tegu jį juokas rauna! Tiek tos bėdos. Neraus kelmas taip greit: ko lakstei kaip padūkus – būtumei nesusirgus! Tegul maras jus, prakeikti, nuo žemelės rauja! Tave, žalty, nė vélnias neráus! Velniaĩ ráutų tokį vyrą! Tegu mane velnias rauna, jeigu aš nesu jūsų draugas! Šiandien velnias nerovė, neraus ir toliau. Laukuo yra šalta, rodos, kad tujau velnias raus. Vélnias ráuna visus! Tegu velniaĩ ráuna! Neráus vélnias pijoko! Jei Dievo tarnas atsisako prisiekti Viešpaties vardu, kad sakys tiesą ir vien tiesą, – tai jau velnias rauna tokį liudijimą! Velnias jus rautų, kokios jūs gražios stepės! Velniai rautų, apie tai verta pagalvoti! Duosu į kailį, ka vél [nia] s tave ráus!
baravỹką ráuti. toks žaidimas.
gãlas ráuna (kur). Kur tu karies, kur tave dabar gãlas ráuna?!
iš savę̃s ráuti sunkiai alsuoti: Jis, tas ligonis, tep sunkiai kvėpuoja, tik iš savę̃s ráuna.
kaltū̃ną nuo galvõs ráuti varginti, kamuoti: Vyro tėvai ėmė man kaltū̃ną nuo galvõs ráut: ką darau, vis blogai ir blogai.
kanãpę ráuti toks lietuvių šokis: Eikš, sesyte, padėk ma [n] kanapę rauti.
pláukus [nuo galvõs] ráuti [s] labai sielvartauti: Močia plaukus rovėsi, iš galvos ko neišėjo. Motina pláukus nuo galvõs róvės, kap papamušė vaikus. Gali pláukus ráuties, galvą į sieną duoti – a padės? Baltas rankas laužė, gelsvus plaukus rovė.
ramùlį ráuti peštis, ginčytis: Rauna ramulį, ir gana.
ráuk tavè devýnios prasmek. Rauk tave devynios, tokią raganą!
ridìką ráuti

1. toks jaunuomenės žaidimas: Senovėj, būdavo, susrenka bernai ir mergos vienon trobon sodžiuose raut ridiką.

2. pyktis, bartis: Ráuna ridìką, ir gana. Oi ráusit dar jūs ridìką! Nespė [ja] suseiti – tuoj ridiką ir rauja.
šunìms šė́ko ráuti. niekus dirbti, nerimtai elgtis: Sūnų leidom į mokslus, ir nuėjo šunim šėko raut. Eik šunim šėko rauti.
vélnias vélnį raũs (ráus.
) bus baisu: Vel [nia] s velnį raus tame kare.
apráuti.

1. kiek išplėšti, ištraukti iš šaknų: Didumą apróviau žolių. Kad, koc atpuldama nuo darbo, aprautum žoles iš darželio. Reikia žolė apráuti. Samanas aprauju. kiek apipešioti, apipešti: Kap bobos ima skautis až kasų ir aprauna kasas – žuksme (saujoje) ir turisi. Ita jam gerai plaukus apróvė, tada aprimo. Ka [d] apróvė jai plaukus, padėjo: biškį liovės [išdykauti]. Už blogo bernelio prapuolėm – aprovė rūsą kaselę, apmušė baltą burnelę. apskinti: Vaikai svogūnus apróvė.

2. aplenkti raunant: Elena mane apróvė vienu pėdu. Ji mane penkiais pėdais aprovė.

3. apdraskyti, apkandžioti: Vortujau gyvulius, tai atė [jo] vilkas, apróvė telyčią.

4. apmušti, apipešti: Tas gaidžiukas tuoj puolęs ant tos vištos, aprovęs. Jei tik gerai apsiraũs, tai dar jie ir į teismą pasiduos.
paapráuti. nurauti: Pavasarį imsim gėlių visokių, nueisim ir itą žolę paapráusim.
atráuti

1. išrauti 1: Iš žemės atróviau medį su šaknimis. Atróvė krūmus ir pasėjo linus. išpešti iš kūno: Rudenį bitės bubinam (tranams) sparnus atráuna, kojas atráuna. nusiskinti: Būdavo alyvinių gražų, tai atsiráunu. nudaužti, nuskelti: Kaip davė mano naman, tai atróvė šitą galą.

2. padaryti tarpą raunant: Atraukit linus nuo kelio, o kaip mėšlus veš, tai išmindys labai. Atráuk linus, kad galėtum pravažiuot.

3. atidirbti rovimu: Kap dar neatduosiu, tai po smerti grikiais atráusiu.
atrautinaĩ. Talkos buvo kviečiamos savitarpio pagalbos principu, t. y. atrautinai, ir samdant rovėjas už pinigus.
atsirautinaĩ. Atsirautinaĩ liuobam eiti i rauti. Eisam atsirautinaĩ, anie ateis pas mūso, mes eisam kitur rauti [linų].

4. baigti rovimą: Atrautos mūsų dienos.

5. įvargti raunant: Tiek linų šiemet prisėjo, kad ir rankos atsiróvė beraunant.

6. sunkiai atnešti, atgabenti: Sunkus maišas, led aš jį čia nuo kluono atróviau. Katė atróv [ė] kačiukuo pelę. Pilną viedrą [v] andenio atróvė. Maišan, da až pečių – ir atráusi. Man ir atraus traktoriuku medžius namo.

7. greitai atbėgti: Pamatėm, kad anas atráuna par laukus, kojas paraitęs. Kas te vieškeliu atráuna teip smagiai?
įráuti.

1. išpešus iš šaknų, įdėti, įsprausti: Linų kuškis įráutas į tarpą, i negaliama išimti. Kašelytėn inrovė bil žolės ir nunešė seneliui.

2. nurauti tam tikrą kiekį, tarpą: Nė pusės tiek neįróvė tos, kur dešimt rovė, kiek tos penkios įróvė [linų]. Tik pusėn šniūro teįróvėm.

3. pajėgti pešti iš šaknų: Žemė įdžiūvus, linai neįraunamì.

4. įsitraukti į rovimą: Iš pradžių nemokėjau linų rauti, bet kai insiróviau, tai pasirodė nesunku esama.

5. raunant įeiti: Kurgi įsiróvei mano baran.

6. įklimpti: Insróvė ragutės sniegan. Mašina insróvė purvan. Ratai teip insróvė purvan, kad ir arklys neišveža.

7. sunkiai įkelti: Tik tik inróvėm akmenį ratuos.
išráuti

1. ištraukti, išpešti iš šaknų: Ištraukiu, išrauju. Velėna su veja ižrauta. Kiek audrų per Lietuvą nuslinko, su šaknim išraudamos medžius. Abu sausu ąžuolu išróvė. Kab išverčia, išráuna vėjas medžiagą, tai šaknys viršun. Vėtra buvo, išróvė medžius iš šaknių. Reikia išráutie žolė, kad linai čysti būtų. Daigus išróviau prieš lietų, bet nesuspėjau pasodint. Šitas aguonas reikia išráut iš uogų. O jis tačiau nelieptų išráut kūkalių tarnamus saviemus, idant neišrautų̃ ir kviečių. Bet jis tarė: Ne, kad raudami kūkalius neišrautumbite su jais ir kviečių. Grybą jei jau pamatei, tai jis daugiau neauga – reikia jį išrauti. Visas bulbas išknisė, išróvė [šernai]. Karas išrovė ne vieną vyrą. Taip greit, kai ráute išróvė žmogų (greit mirė) . Beširdė giltinė jį. išróvė iš mūsų tarpo. Ir priešai jį tuojau išrovė, kaip vėtra jauną medį rauja. Kap išróvė vyrus smertis! Ką žmonės pasėja, velnias visa išrauja. Didelis medis sunku išrauti, didelę skolą sunku atgauti. Už pavogtą obuolį jei tėvs vaiko nebaus, tai ir medį iš šaknų vaiks užaugęs išraus. Kažin ar obelė prigis – didelė išsiróvė. Pažeisti augalai džiūsta, lengvai išsirauna iš dirvos. Išsiróvė po vieną ropę [piemenys]. Ateina kažin koks žmogus, išsirovęs beržą. No kam mum reik [ia] tų kirvių – mes išsirausim medį ir parsinešim. ištraukti, išplėšti iš kūno: Mano dantes šitie išráuta seniai. Kai griučkas išróvė tas [dantų] šaknis. Jis pagyrė mane, liepė negyvą dramblį vakare parvilkti namo ir išrauti jo iltis. Plauką išráuna ir žino, ar grybelis. Gaidžio uodegos pusė išráuta – vanagas bus užpuolęs. Skruzdė išrovė sau šlaunį. Ji moka išrauti jam gylį. Kad arklys turi kaltūną, tai svetimas žmogus turi išraut tris plaukus ir, nunešęs ant bėgančio vandens, paleist. | Uogelėse neišráusi ūsų, tai ir uogų nebus. Iš delno plauko neišrausi.

2. išplėšti ką įstatyta: Samsonas, to neveizėdamas, išrovė su visais štulpais vartus. | Jau vėl guzikus išróvei [iš palto]. sunkiai išimti, ištraukti: Keršis vargais negalais išrovė iš žemės vieną, paskui kitą koją. Anas, plytą išsirovęs, sviedė tą velnią. Vieną, kur mažesnį [akmenį] išsiroviau ir įsidėjau į vežimą. greit, smarkiai ištraukti: Jis išrovė iš kišenės ginklą ir nusitaikė į priešakinį mašinos stiklą.

3. nurauti tam tikrą plotą: Ana jau išróvė linus. Jie niekad neišraũs gručkų. Kad linų barą tiesiai išrausi – ištekėsi.

4. rauti tam tikrą laiką: Visą savaitę išróviau pas kaimyną linus.

5. išnaikinti: Iš šaknių neišraujamas. Išrauju. Su šaknimis turi būti išrauti iš mūsų gyvenimo kenksmingi piktybiniai kritikos užgniaužimo, o tuo labiau kerštavimo už kritiką reiškiniai. Jaunikaitis žada tos meilės atsižadėti, išrauti ją iš savo krūtinės. Proletarinės revoliucijos idėjų niekas nesugebėjo išrauti iš darbo žmonių širdžių. Vai aš tau pyktį ir pasiutimą su šaknimis išrausiu. Varnai išskrido, i lizdas išsiróvė.

6. išgraužti, išnešti: Kad išróvė ratai vėžas! Išróvė [vanduo] toliau upę. Te. buvo duobė išráuta didžiulė. Čia pavasarį vanduo gilius ravus išráuna.

7. sunkiai išvilkti, ištempti: Led led išróvė arkliai [vežimą]. Kai ažvažiavau per brastą, tai tik išróvė arklys. Amerikoniukas pakilo ir abiejomis rankomis išrovė būsimąjį žentą iš vežimo. Neverk, – baido jį Alena: – išgirs laumė, išraus tave už plaukų per kaminą. | Kas metai neišvežam i neišvežam [mėšlo],
tik iš tvarto išráunam (išmėžiame) . Inej [o] svirnan ir išróvė (išgabeno, išvogė) visa. išsiveržti: Dovydonis tūptelėjo žemyn, išsirovė Marijonai iš rankų. Gera valia išsirauna iš tarpo tų, su kuriais gulo ir kėlė per šešias dešimtis metų. Premjeras pasijuto išsirovęs iš oficialios aplinkos ir panoro išsikalbėti su poetu diplomatu intymiai, be diplomatinių varžtų.

8. iškelti, išvaryti, pašalinti: Kuriej bagoti buvo, tai išróvė. Jo. norėj [o] iš čia išráut tepgi. Pagimdžiusi sūnų, ji pasijuto taip stipriai įleidusi šaknis į Pikčiurniškę, kad nė Bušė jos neišraus. Dar audra neišrovė Grožvydos iš Romuvos brangios taip mums be galo!

9. gauti: Išráuk, kad nori, dabar puspenkto šimto! Kur anas ir išrovė tiek pinigų! gauti vedant: Žiūrėk, Jonas katrą išraũs: a [r] Oną, a [r] Elziukę. Kad ir senas, ale da ne bet kokią mergą išráusiu. išgauti: Nori iš mumį išráut (išsiklausinėti) kokią giesmelę. | Uodai iš žmogaus lūpų kažkada velnią išrovė (privertė sukeikti velniu) .

10. atrasti (ką pasakyti): Kap išráuna kap ką, tai nor už pilvo susėmęs voliokis. Ale tu ir žodžių išrauni!

11. atsirasti, būti: Iš kur tu išsiróvei tokia didelė – ar močia, ar tėvas didelis? Išsiróvė koks velnias iš pačios peklos ir monija žmones. Iš kurgi par mum šitokia neklaužada ir išsiróvė?!

12. išbėgti: Anas nenorom turėjo išráut nuo šito gaspadoriaus. Kap puolės su plyta, tai kap dūmas išrovė per duris.

13. išgerti, išmesti, išlenkti: Degtienės butelį išróviau, ir galvoj nesgirdi. Jis per kelius gurkšnius stiklinę išráuna. Milė, jau gerokai alaus išrovusi, raudona kaip vyšnia. Bernas atėjo raudonas, matyt, pusbutelį už kertės išrovęs. Jeg ažkart būtum išróvęs, ir kartumo nenumanęs. Išráuk da šitą, velnias neims, nepasgersi. Išráukiam, susiedeli, ant visų bėdų ir vargų! Išróviau spirito butelką, ir esu ponas. Ką tik atvykusis svetys būtinai turi du puodelius išrauti, jei ne tris. Ot, kad jau būt gatavas alus – puodą išróvei!
nuráuti

1. nuvalyti tam tikrą plotą, traukiant iš šaknų: Pirma linus nuráudavo, pamerkdavo ežeran. Linai nurautì. Buvo daug nurautų̃ linų. Pilni laukai nuráutų linų. Kad nėra kas nuráunąs, [linų] galvikės pajuoduo [ja],
nubirsta. Nuróvė grikius – pjaut nebuvo kas. Kanapius nuróviau. Reikia tenai daržo gale tuos burokus nurauti – notnėrynas didžiausias! Saldžiūsius batvinelius be lopetos negal nurauti. Tik tu nuráuk, o dešim atlėks ir [burokus] nugenės. Rudinį bulbes kasė, batvinius nuróvė. Nuróviau linelius po biržyneliu, žaliuosius, gražiuosius po biržyneliu. Motinėle mano, širdužėle mano, kas tau linelius nuraus? | Pernai ne nukniso, o nuróvė [šernai] bul’bas, moteriškė, dievaž, verkė. Nuróvė (nukirto), ir viskas, tą mišką. Ar kiaulę papjauk, ar bulbas nurauk. Kol mes linus nusiráusim, nusibrauksim, tai jūs pievą išpjausit. Ar nuspjovėt, ar nusróvėt, ar viską in kluoną sukrovėt? Tu šįmet pjaukis [pupų] viršūnes, aš nusirausiu apačias. Kaip žali [linai] nusirovė, tai žinoma, kad tik vieni pelūs. nupešti nuo kūno: Kai supyko, tai Jonas jam visus plaukus nuróvė. Užsispirdavo ant mažesnės kainos, nors tu jiems barzdas nurauk! Su vienu plauku ir su tuoj nuráutu. Jai pakaušis nuráutas. Žibelė činkčio [ja],
startelė čikščio [ja]; matydams anas, vipčio [ja] katinas, norėdams pas savęs prigauti ir jų visas plunksnas nurauti. nutraukti, nusukti: Už tokią atvogą tujau, ot, aš nurausiu galvą tau. Gyvai vištai galvą nuraunam. Aš, tą velniuką sugavęs, ausis nuráusiu! Senelė norėjo man ausį nurauti.

2. nunešti, nutempti, nugabenti: Jau gal vaikai nuróvė mano kelnes. Jonas miestan nurovė didžiausį vežimą malkos. Tol nenuráusi šitokios naštos. Galvon buvo grybas, i nuróvė mane Vilniun. Baidėsi ožka girion bėgioti, bet vilkas ir iš daržo nurovė. Velniai tenusiraunie mane gyvą į pragarą!

3. greit nutraukti, nuplėšti: Kajetonas, dantimis grieždamas, puolė prie jos, susibadė į žagarus, nusikeikė, nurovė šautuvą nuo diržo ir šovė. Justė, pripuolusi prie Jurgio, nurauna nuo kojų klumpes ir ištrenkia priemenėn. Nurovė jam nuo galvos kepurę, ant ledo išmėtė knygas. Tyko mane pagauti ir vainikėlį nurauti. nugriauti: Tus rūmus norėjo nuráuti. Susilipdėm pirkelyną, tai švirkšt vėjas ir nurovė.

4. pavogti, nučiupti: I mano daug vištų anas nuróvė. Tep i nuróvė pinigus.

5. nugalėti imantis, galynėjantis: Vedvi rovėvos su viena merge, aš aną nuroviau.

6. nubėgti: Vilkė išsigandus miškan nurovė. Rausi rausi – tiesiai Poškonysna nuráusi.
gálvą nusiráuti nusižudyti: Napalys bedrėksdamas gali sau ir galvą nusirauti.
panuráuti. tam tikrą plotą nurauti: Kiemas panuróvė linus. Aš tau panuraũčia!
paráuti.

1. kiek ištraukti, išpešti iš šaknų: Parovęs sėtinių, ropių, virk sėtinynę, ropynę. Žadėjo eit į daržą usnių paráut. Paraũ žolės. Žolių paróviau paršiukam. Pasiráuna žolės ir valgo [bado metais]. Žąsyčiai pasiráuna žolės, i anims gerai. pakasti: O bulbių paróvei žingsnį – jau kiocis ant vietai. patampyti, papešti: Ar neverta tam kaltuosius už ausų parauti?

2. visą plotą nuvalyti raunant: Linus paráuna ir džiovena.

3. paeiti raunant: Kastis tolie pasiróvė, vedu negalėsav nė bepanokti.

4. įstengti, sugebėti traukti, plėšti iš šaknų: Paráuna [linus] gerai mergaitės, padeda mamai. Usnys aštrios, nemona paráut. Parsivedžiau jauną, linų neparáuna.

5. įvargti raunant: Rankos y [ra] pasiróvusios, nudraskytos, linus rovus. Rankos pasirovė, gana berauti.

6. išrauti 1: Ar žolės šaknį paróvus virsiu?! Rudmėsėlę … paróviau. Ei tu, šelmi, atsitrauk, žalią rūtą neparáuk. Jis pasiróvė runkulį, tuo įtarkavo, sumaišė i nunešė kiauliums. Kur gudresni, pasiróvė dvi ropes.

7. nuplėšus ką padaryti: Jau aš tave į lanką sulenkiau, į vyžą paroviau (pažeminau) .

8. pagriebus patempti: Viesulas parovė laivą ir išmetė jį į jūrmalę teip staigiai, jog jis iširo.

9. pavaginėti.

10. parmesti: Naujas smūgis meisterį parovė ant žemės.

11. eiti imtynių, pasiristi: Kas su juo gali pasiráut?! Kad jum šalta, tai pasráukit, sušilsit.

12. pasimušti, pasipešti: Jei durna esi, tai eik tu į tą būrį pasiráuti.

13. mestis kur: Klemensas lyg ir pasirovė jos pusėn, bet tuoj sustojo.

14. palįsti: Tu buvai pasróvęs po padlaga?
giltinė̃ (kélmas, nelabàsis, perkū́nas, vélnias) paróvė. Parovė giltinė kirvį, tegul rauna ir kotą. Nu ankstybos giltinės parautas. Šitai nelaimingi apkėlė namus vedums su liežuviais, kad jus giltinė parautų! Ka [d] tavi kélmas kame paráutų už tokį tavo neklausymą! Kad jį kur nelabasis parautų! Perkūnėlis tave kur parautų! Vel [nia] s parovė arklį, lai pasiema ir votegą! Paema, į žemę kad duoda, ka vél [nia] s paráuna. Dievas davė, velnias parovė. Kad tavi vélnias paráutų už tokį apgavimą! Jei vel [nia] s neparaus, lig Sekminių atsigaus. Turėjau sūnų kaip akį kaktoj, bet ir tą patį vélnias paróvė. Kad tave šimtas velnių parautų!
parráuti. sunkiai parnešti, parvilkti: Ką tik parroviau maišą avižų. Ir sunkus, vos parroviau vienas. Kad prilėdavau vežimą malkų, led arkliai namo parróvė.
praráuti.

1. kiek apretinti raunant, apraustyti: Buvo prarautà rasoda, tai kad suaugo! Tai kur bus tanku, tai tada praráusi – Bareikienei reiks duot. Prašau veselion: cibules praskynėm, salotas prarovėm, ir viso visiem gana bus. Moteriškės, prasirovusios griežčių, pradėjo graižyti.

2. praplėšti: Kur tu suknelę prarovei? praardyti, pradraskyti: Iš gėdos žemę tu dar kiaurai neprarovei ir po tamsių versmių kur neįmovei?. Patį pirmutinį sliedą čia praróvė (padarė pradžią, sudarė sąlygas) palėkai.

3. prasiveržti: Vanduo per mūs rugius prasiróvė. Ale iš kur šitas lietus prasiróvė – toki gi lašai dideli! Jau ir gudai [iš miesto] prasrovė (gausiai ėmė važiuoti) .

4. prasigraužti: Vanduo prasiróvė kitą vagą.
priráuti.

1. daug ištraukti su šaknimis: Priráunam, o reikė buvo išmint. Pareidamas mačiau galybę prirautų̃ kanaplių. Ant kelių atsiklūpus, priráusiu dilgių – daugiau nieko negalėjau. Žolės prisráuna ir valgo [badų metais]. Ropių prisirovęs, krepšį prisikrovęs.

2. prisiskinti, prisiplėšti: Prisiróvęs žalių vyšnių.

3. sunkiai ištraukus sudėti, sugabenti: Ką čia statyste, krūvą akmenų priróvę?

4. nuvargti, sunkiai kilnojant: Noriu šiandie pasilsėti, bo vaka [r] labai prisiróviau, bekraudamas balkius.
razráuti. išgriauti: Anas. gal pirtį jau razróvė.
suráuti.

1. traukiant iš šaknų, sudėti tam tikrą kiekį: Seniau, būdavo, grikus augindavo: suráuna, sustato gubelėm. Rauna rauna [linus] – suraũs [pėdais],
potam apmušdinėja. Tėvas gal padėsi linus rauti – vis kokią saują suráusi. Dešim saujų nesuróvei ir jau rėki nugara. Reikia žolės suráut. Suróviau rasodos krestį. Aš anų suróviau galybę i parvežiau. Kad plaukai dideli augtų, reik [ia] tatarškos suráuti šakneles ir suvirinti. Paėmė, surovė samanų, susuko lizdelį ir sudėjo balandžius. Tris valakus numėžtai, kapą grikių suráutai. Kai aš surausiu šimtą kapelių, nueisiu jaunimėlin. Dobilų nuejęs susráusi ir atneši kumeliuo. prirauti, gauti derliaus: Linų mažiau suraunam nei grikių. Po dešimt vežimų grikių suráuna. prikasti: O kitą kartą liūbėjom šimtais centnerių suráuti [bulvių].

2. priskinti: Puokštę reik [ia] suráuti.

3. subarti: Aš savo žmoną kai suróviau, tai ji daug minkštesnė pasidarė. Mes su juoj susróvėm, tai kad rovėm!

4. susipešti, susimušti: Jie ten ar keturi susiróvė iki kraujo. O moterys jau spėjo ir susiráut. Darbe kaip žmonės, o namie susirovė. Ar tau gerai, ma [no] sesule, ažu seno nutekėjus? – Einam gulti, tai suskaunam, o paskėlę tai susraunam. | Tę lėktuvai kad susiróvė! susiginčyti, susikirsti: Girdėjau, susirovei su mūsų veikėjais.

5. eiti imtynių, susiimti: Su Bronium kai susiróvė, tik pykšt į duris abudu.

6. išgerti: Atameni, kai šulinį kasė, abu puslitrį suróvėm.
užráuti

1. raunant aplenkti, viršyti: Aš nespėsu tims vaikams rauti, anie užráus muni. Rovėjas reikėjo užrauti, mynėjus užminti.

2. sunkiai užgabenti: Ne štuka ir vežt tokiuo arkliu – ką bemat užróvė vežimą. Aš nebeužráusiu prieš kalną tokios kašelės. Kap tik užróviau kalnan, ko akys neišlindo.

3. įklimpti: Važiavo per brastą, o ratai tep užsirovė, kad arklys neištrauks. Rãgutės pusnėn ažsiráuna, ir neišveža kumelė.

4. užeiti, pakliūti: Niekis, kad tu mane primušei: užsiráusi kada nors, kad ir tau kuprą palygins!

5. suriaumoti: Atalekia žvėris labai didelė, kad ažróvė – net žemė dreba!

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'paaprauti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>ráuti, </b>-na (-ja), róvė<br/>1. <span class="explanation">traukti, plėšti iš šaknų: </span> Ráuja žoles. Nėr kas ráuna: visos žolės jau išravėtos. Aš róviau žoles pakrūmė [je]. Tai žolę ráunu, tai mazgoju – darbo yra. Notrynes pavasario čėse ráus, virs. Reikėtų jau ir linai pradėti rauti. Pačias, kaip reik, linų raut guikite greitai. Linus ráuna iš žemės. Jau reikia eit ráut – linai ráunami. Linus raudamì <span class="explanation"> (raunant), </span> lijos lietus. Kai linų laiškas krinta, linus reikia ráut. Greit linai bus ráuti. Už poros savaičių bus rautinì linai. Pakaitį kas tau beduos linų raunamúoju metu – vėl išbėgsi linų ráuti. Pasisodinsim medelių rudenį, kai bus raunamas laikas. Grikius rankom ráudavom. Pagada kad nudegino, žmonės rautè róvė miežiukus. Kartais avižos neuždera, reikia avižas ráut, ne pjaut. Sviets rugelius pjaute pjauna, vedu raute raunam. Išejo marti su sena uošvėne pupų ráuti. Susispaud [žia] žirniai, i [r] mašina ráuja. Vasarojų nuvalius, pradėsma daržus ráuti, bulbes kasti. Burokus róviau, parvargau – i ligos. Ráuna iš pastiklių <span class="explanation"> (iš šiltadaržio) </span> griežčius i sodina po laukus. Ana tas ruputes kožną dieną ráuna. Mes vakar čia róvėm bulves, pri mūso čia su talka. Nuo Raulyno pradeda bulves ráut. A cibulių da neráunat? Šunagrybių niekas neráudavo. Trumpa, stora – grybų raut, aukšta, laiba – riešutaut. Ejo mergos grybų rautie. Žydžia kasmet [obelis], obuolių nėra – musėjom ráut. Sakė, reiks ráut visas sodas – džiūsta. Karves ganiau, kerus róviau. Idant ertes, raudami kūkalius, neišrautumbite ir kviečių su jais drauge. Volungė šaukia: eikit, vyrai, grybų raut, senos bobos, kukoraut. Tai ji kukavo, ta raiba gegelė, ráujant žalius linelius. Tu mane rasi linų laukužėly linelius beráujančią. Per šilelį jojau, šile žolę roviau, vidury šilelio žirgelį pašėriau. Oi eisam eisam mes, trys sesytės, į žalią lauką linukus rauti. Ir drąsiai šaknis neteisingas rauni, da drąsiau naujus mokslo žiedus krauni. Ropę ráuk, kada ráujasi. Po laiko jau grybai rauti. Nusibodo aust, kai blogas ridikas raut. Tu eisi į Šikutes pri Didino kūlių rauti, spilgų krauti, bet ne į gimnaziją! <br/><b>rautinaĩ</b>. Dalgelio nepapustęs, nepapjausi, žalią žolelę rautinai išrausi. <span class="explanation">pešti iš kūno: </span> Rauti, draskyti plaukus. Tu rauji čiupryną, o aš rauju linus. Plaukus ráuna ir riša pas obelį ažu kočiukų. Kap šukavo galvelę, róvė gelsvus plaukelius. Močeka ėmė plaukus raut nuo galvos. Ráut dantį turėjau. <span class="explanation">traukti, tempti (iš krūvos): </span> Ale žiūri – išeina iš girios vilkų daugiau kaip penkiosdešimts! Atėjo tie vilkai, sustojo apie tą kūgį – ir raut dantimi šiaudus. <br/>2. <span class="explanation">naikinti: </span> Rauti negeroves. Vokiečių laikais lietuviškumą pradėjo ráuti lauku. Kai aš tik pradėjau svietą pažyt, tai ėmiau caro valdžią iš šaknų ráut <span class="explanation"> (kovojau, kad ji būtų nuversta) </span>. <br/>3. <span class="explanation">sunkiai nešti, vilkti, tempti: </span> Ką tu čia teip šitam maiše ráuni? Senelė rauna maišą net persikreipdama. Kad ráuna, tai ráuna ne palig savę <span class="explanation"> (per sunkiai neša) </span>. Jis ten eina ir viską ráuna. Arklys ledva ráuna prieš kalną. Arkliai vos ráuna, ir dar aš sėsiuos an kalados! \| Pošaltą tokią dieną ejova piningų rauti <span class="explanation"> (kasti) </span>. Nėra kas pjauna, yra kas iš aruodo rauna. Rauna kai velnias mešką. <br/>4. <span class="explanation">greitai bėgti, važiuoti: </span> Kai róvėm visi namo! Aš kai róviau per girią! Kur ráuni tep smarkiai? Kap dav [ė] lazda, tai ráuna kap pamazgytas namo. Velnias, bra, an pečių užsidėjo kumelę i rauna aplink ežerą. Negaišuok, o ráuk! Ka [d] róvė su ta mašina, tik sudundė́ [jo] žemė, i viskas. Róvė pro mus mašinos. Kovos būrys skubėjo priešo link. Mašinos rovės vieškeliu tolyn. Ir kad róvės greit jis į kambarį! Eržilas atsistojo piestu ir rovėsi kaip žaibas pirmyn. <span class="explanation">veržtis: </span> Kur ráunies, vis tiek nebepareisi [į autobusą]. Arklys pradėjo ráuties iš tvarto. Vanduo per viršų ima ráutis. \| Pradžiugusi širdis raunasi iš kūno. <br/>5. <span class="explanation">klimpti: </span> Ráunas valig stabulių ratai, vežimas atsakantis. Ratai pievon ráunas. <br/>6. <span class="explanation">mušti, pešti: </span> Kaipgi jį sugavę, žydai mušė, róvė. Tu tik pažiūrėk, kap tos katės ráunasi. Šunys tarp savęs pradėjo ráutis. Eina toliau, rado du varnu raujanties ant kaulo kumelės. I žiūri ans, ka [d] pešas du žvirbliai, ali teip raunas, ka [d] plunksnos dulka. Kada tik jiedu susieina, tuoj pradeda ráutis. Baisu ir juokinga būdavo, kai klausytojai turgavietėje pasidalydavo į dvi dalis ir pradėdavo rautis. Turi pešties, su visais ráuties. Bernai susikibę ráunasi <span class="explanation"> (imasi, galynėjasi), </span> net žemė dreba. <span class="explanation">kovoti, kariauti: </span> Rovės stipriai po Liepoja, net dangus užjuodavo. <span class="explanation">ginčytis: </span> Ráujasi ráujasi kap katinai. <br/>7. <span class="explanation">smarkiai dirbti, glėbuotis: </span> Jis daba [r] su rugiais ráunas. Amžinai rautis su karvėmis Basiuliškių tvartuose jam buvo įsiėdę iki panagių. <br/>8. <span class="explanation">gerti, mesti (alkoholinius gėrimus): </span> Aš tai visai mažai gėriau, o jūs tik rovėt ir rovėt. Rauk dar vieną, kad tinka. Visi buvom po burną rovę. Ráuk dar vieną stiklą. Ráudavom vynelį kur sulindę. <br/><b> balà (bíesas, devynì šùnes, dievaĩ, giltinė̃, juõkas, kélmas, mãras, vélnias) ráuna</b>. Bus gerai, bala pono neraus. Ar kas yra kada matęs, kad biesas savo vaiką rautų! Kad jį devynì šùnes raũtų ir pasigavę visus kutus nurautų! Tegu juos dievai rauja, tuos mokesčius ir policininkus! Katrės neraus giltinė, bet tas vaikas galėjo nusigąsti. Kunegas Palubinskis, matydamas, tą karalių giltinei rovus, nustosiąs mažne jau įgytos vyskupystės, norėjo kuo greičiau pats į Rymą pašarpuoti. Raus tavi giltinė. Giltinė savo vaiko neraus. Pardaug drąsį rauna giltinė. Tegu jį juokas rauna! Tiek tos bėdos. Neraus kelmas taip greit: ko lakstei kaip padūkus – būtumei nesusirgus! Tegul maras jus, prakeikti, nuo žemelės rauja! Tave, žalty, nė vélnias neráus! Velniaĩ ráutų tokį vyrą! Tegu mane velnias rauna, jeigu aš nesu jūsų draugas! Šiandien velnias nerovė, neraus ir toliau. Laukuo yra šalta, rodos, kad tujau velnias raus. Vélnias ráuna visus! Tegu velniaĩ ráuna! Neráus vélnias pijoko! Jei Dievo tarnas atsisako prisiekti Viešpaties vardu, kad sakys tiesą ir vien tiesą, – tai jau velnias rauna tokį liudijimą! Velnias jus rautų, kokios jūs gražios stepės! Velniai rautų, apie tai verta pagalvoti! Duosu į kailį, ka vél [nia] s tave ráus! <br/><b>baravỹką ráuti</b>. <span class="explanation">toks žaidimas. </span> <br/><b>gãlas ráuna</b> (kur). Kur tu karies, kur tave dabar gãlas ráuna?! <br/><b>iš savę̃s ráuti</b> <span class="explanation">sunkiai alsuoti: </span> Jis, tas ligonis, tep sunkiai kvėpuoja, tik iš savę̃s ráuna. <br/><b>kaltū̃ną nuo galvõs ráuti</b> <span class="explanation">varginti, kamuoti: </span> Vyro tėvai ėmė man kaltū̃ną nuo galvõs ráut: ką darau, vis blogai ir blogai. <br/><b>kanãpę ráuti</b> <span class="explanation">toks lietuvių šokis: </span> Eikš, sesyte, padėk ma [n] kanapę rauti. <br/><b>pláukus [nuo galvõs] ráuti [s] </b> <span class="explanation">labai sielvartauti: </span> Močia plaukus rovėsi, iš galvos ko neišėjo. Motina pláukus nuo galvõs róvės, kap papamušė vaikus. Gali pláukus ráuties, galvą į sieną duoti – a padės? Baltas rankas laužė, gelsvus plaukus rovė. <br/><b>ramùlį ráuti</b> <span class="explanation">peštis, ginčytis: </span> Rauna ramulį, ir gana. <br/><b>ráuk tavè devýnios</b> <span class="explanation">prasmek</span>. Rauk tave devynios, tokią raganą! <br/><b>ridìką ráuti</b><br/>1. <span class="explanation">toks jaunuomenės žaidimas: </span> Senovėj, būdavo, susrenka bernai ir mergos vienon trobon sodžiuose raut ridiką. <br/>2. <span class="explanation">pyktis, bartis: </span> Ráuna ridìką, ir gana. Oi ráusit dar jūs ridìką! Nespė [ja] suseiti – tuoj ridiką ir rauja. <br/><b>šunìms šė́ko ráuti</b>. <span class="explanation">niekus dirbti, nerimtai elgtis: </span> Sūnų leidom į mokslus, ir nuėjo šunim šėko raut. Eik šunim šėko rauti. <br/><b>vélnias vélnį raũs (ráus</b>. <br/><b>) </b> <span class="explanation">bus baisu: </span> Vel [nia] s velnį raus tame kare. <br/><b>apráuti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek išplėšti, ištraukti iš šaknų: </span> Didumą apróviau žolių. Kad, koc atpuldama nuo darbo, aprautum žoles iš darželio. Reikia žolė apráuti. Samanas aprauju. <span class="explanation">kiek apipešioti, apipešti: </span> Kap bobos ima skautis až kasų ir aprauna kasas – žuksme <span class="explanation"> (saujoje) </span> ir turisi. Ita jam gerai plaukus apróvė, tada aprimo. Ka [d] apróvė jai plaukus, padėjo: biškį liovės [išdykauti]. Už blogo bernelio prapuolėm – aprovė rūsą kaselę, apmušė baltą burnelę. <span class="explanation">apskinti: </span> Vaikai svogūnus apróvė. <br/>2. <span class="explanation">aplenkti raunant: </span> Elena mane apróvė vienu pėdu. Ji mane penkiais pėdais aprovė. <br/>3. <span class="explanation">apdraskyti, apkandžioti: </span> Vortujau gyvulius, tai atė [jo] vilkas, apróvė telyčią. <br/>4. <span class="explanation">apmušti, apipešti: </span> Tas gaidžiukas tuoj puolęs ant tos vištos, aprovęs. Jei tik gerai apsiraũs, tai dar jie ir į teismą pasiduos. <br/><b>paapráuti</b>. <span class="explanation">nurauti: </span> Pavasarį imsim gėlių visokių, nueisim ir itą žolę paapráusim. <br/><b>atráuti</b><br/>1. išrauti 1: Iš žemės atróviau medį su šaknimis. Atróvė krūmus ir pasėjo linus. <span class="explanation">išpešti iš kūno: </span> Rudenį bitės bubinam <span class="explanation"> (tranams) </span> sparnus atráuna, kojas atráuna. <span class="explanation">nusiskinti: </span> Būdavo alyvinių gražų, tai atsiráunu. <span class="explanation">nudaužti, nuskelti: </span> Kaip davė mano naman, tai atróvė šitą galą. <br/>2. <span class="explanation">padaryti tarpą raunant: </span> Atraukit linus nuo kelio, o kaip mėšlus veš, tai išmindys labai. Atráuk linus, kad galėtum pravažiuot. <br/>3. <span class="explanation">atidirbti rovimu: </span> Kap dar neatduosiu, tai po smerti grikiais atráusiu. <br/><b>atrautinaĩ</b>. Talkos buvo kviečiamos savitarpio pagalbos principu, t. y. atrautinai, ir samdant rovėjas už pinigus. <br/><b>atsirautinaĩ</b>. Atsirautinaĩ liuobam eiti i rauti. Eisam atsirautinaĩ, anie ateis pas mūso, mes eisam kitur rauti [linų]. <br/>4. <span class="explanation">baigti rovimą: </span> Atrautos mūsų dienos. <br/>5. <span class="explanation">įvargti raunant: </span> </span> Tiek linų šiemet prisėjo, kad ir rankos atsiróvė beraunant. <br/>6. <span class="explanation">sunkiai atnešti, atgabenti: </span> Sunkus maišas, led aš jį čia nuo kluono atróviau. Katė atróv [ė] kačiukuo pelę. Pilną viedrą [v] andenio atróvė. Maišan, da až pečių – ir atráusi. Man ir atraus traktoriuku medžius namo. <br/>7. <span class="explanation">greitai atbėgti: </span> Pamatėm, kad anas atráuna par laukus, kojas paraitęs. Kas te vieškeliu atráuna teip smagiai? <br/><b>įráuti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išpešus iš šaknų, įdėti, įsprausti: </span> Linų kuškis įráutas į tarpą, i negaliama išimti. Kašelytėn inrovė bil žolės ir nunešė seneliui. <br/>2. <span class="explanation">nurauti tam tikrą kiekį, tarpą: </span> Nė pusės tiek neįróvė tos, kur dešimt rovė, kiek tos penkios įróvė [linų]. Tik pusėn šniūro teįróvėm. <br/>3. <span class="explanation">pajėgti pešti iš šaknų: </span> Žemė įdžiūvus, linai neįraunamì. <br/>4. <span class="explanation">įsitraukti į rovimą: </span> Iš pradžių nemokėjau linų rauti, bet kai insiróviau, tai pasirodė nesunku esama. <br/>5. <span class="explanation">raunant įeiti: </span> Kurgi įsiróvei mano baran. <br/>6. <span class="explanation">įklimpti: </span> </span> Insróvė ragutės sniegan. Mašina insróvė purvan. Ratai teip insróvė purvan, kad ir arklys neišveža. <br/>7. <span class="explanation">sunkiai įkelti: </span> Tik tik inróvėm akmenį ratuos. <br/><b>išráuti</b><br/>1. <span class="explanation">ištraukti, išpešti iš šaknų: </span> Ištraukiu, išrauju. Velėna su veja ižrauta. Kiek audrų per Lietuvą nuslinko, su šaknim išraudamos medžius. Abu sausu ąžuolu išróvė. Kab išverčia, išráuna vėjas medžiagą, tai šaknys viršun. Vėtra buvo, išróvė medžius iš šaknių. Reikia išráutie žolė, kad linai čysti būtų. Daigus išróviau prieš lietų, bet nesuspėjau pasodint. Šitas aguonas reikia išráut iš uogų. O jis tačiau nelieptų išráut kūkalių tarnamus saviemus, idant neišrautų̃ ir kviečių. Bet jis tarė: Ne, kad raudami kūkalius neišrautumbite su jais ir kviečių. Grybą jei jau pamatei, tai jis daugiau neauga – reikia jį išrauti. Visas bulbas išknisė, išróvė [šernai]. Karas išrovė ne vieną vyrą. Taip greit, kai ráute išróvė žmogų <span class="explanation"> (greit mirė) </span>. Beširdė giltinė jį. išróvė iš mūsų tarpo. Ir priešai jį tuojau išrovė, kaip vėtra jauną medį rauja. Kap išróvė vyrus smertis! Ką žmonės pasėja, velnias visa išrauja. Didelis medis sunku išrauti, didelę skolą sunku atgauti. Už pavogtą obuolį jei tėvs vaiko nebaus, tai ir medį iš šaknų vaiks užaugęs išraus. Kažin ar obelė prigis – didelė išsiróvė. Pažeisti augalai džiūsta, lengvai išsirauna iš dirvos. Išsiróvė po vieną ropę [piemenys]. Ateina kažin koks žmogus, išsirovęs beržą. No kam mum reik [ia] tų kirvių – mes išsirausim medį ir parsinešim. <span class="explanation">ištraukti, išplėšti iš kūno: </span> Mano dantes šitie išráuta seniai. Kai griučkas išróvė tas [dantų] šaknis. Jis pagyrė mane, liepė negyvą dramblį vakare parvilkti namo ir išrauti jo iltis. Plauką išráuna ir žino, ar grybelis. Gaidžio uodegos pusė išráuta – vanagas bus užpuolęs. Skruzdė išrovė sau šlaunį. Ji moka išrauti jam gylį. Kad arklys turi kaltūną, tai svetimas žmogus turi išraut tris plaukus ir, nunešęs ant bėgančio vandens, paleist. \| Uogelėse neišráusi ūsų, tai ir uogų nebus. Iš delno plauko neišrausi. <br/>2. <span class="explanation">išplėšti ką įstatyta: </span> Samsonas, to neveizėdamas, išrovė su visais štulpais vartus. \| Jau vėl guzikus išróvei [iš palto]. <span class="explanation">sunkiai išimti, ištraukti: </span> Keršis vargais negalais išrovė iš žemės vieną, paskui kitą koją. Anas, plytą išsirovęs, sviedė tą velnią. Vieną, kur mažesnį [akmenį] išsiroviau ir įsidėjau į vežimą. <span class="explanation">greit, smarkiai ištraukti: </span> Jis išrovė iš kišenės ginklą ir nusitaikė į priešakinį mašinos stiklą. <br/>3. <span class="explanation">nurauti tam tikrą plotą: </span> Ana jau išróvė linus. Jie niekad neišraũs gručkų. Kad linų barą tiesiai išrausi – ištekėsi. <br/>4. <span class="explanation">rauti tam tikrą laiką: </span> Visą savaitę išróviau pas kaimyną linus. <br/>5. <span class="explanation">išnaikinti: </span> Iš šaknių neišraujamas. Išrauju. Su šaknimis turi būti išrauti iš mūsų gyvenimo kenksmingi piktybiniai kritikos užgniaužimo, o tuo labiau kerštavimo už kritiką reiškiniai. Jaunikaitis žada tos meilės atsižadėti, išrauti ją iš savo krūtinės. Proletarinės revoliucijos idėjų niekas nesugebėjo išrauti iš darbo žmonių širdžių. Vai aš tau pyktį ir pasiutimą su šaknimis išrausiu. Varnai išskrido, i lizdas išsiróvė. <br/>6. <span class="explanation">išgraužti, išnešti: </span> Kad išróvė ratai vėžas! Išróvė [vanduo] toliau upę. Te. buvo duobė išráuta didžiulė. Čia pavasarį vanduo gilius ravus išráuna. <br/>7. <span class="explanation">sunkiai išvilkti, ištempti: </span> Led led išróvė arkliai [vežimą]. Kai ažvažiavau per brastą, tai tik išróvė arklys. Amerikoniukas pakilo ir abiejomis rankomis išrovė būsimąjį žentą iš vežimo. Neverk, – baido jį Alena: – išgirs laumė, išraus tave už plaukų per kaminą. \| Kas metai neišvežam i neišvežam [mėšlo], tik iš tvarto išráunam <span class="explanation"> (išmėžiame) </span>. Inej [o] svirnan ir išróvė <span class="explanation"> (išgabeno, išvogė) </span> visa. <span class="explanation">išsiveržti: </span> Dovydonis tūptelėjo žemyn, išsirovė Marijonai iš rankų. Gera valia išsirauna iš tarpo tų, su kuriais gulo ir kėlė per šešias dešimtis metų. Premjeras pasijuto išsirovęs iš oficialios aplinkos ir panoro išsikalbėti su poetu diplomatu intymiai, be diplomatinių varžtų. <br/>8. <span class="explanation">iškelti, išvaryti, pašalinti: </span> Kuriej bagoti buvo, tai išróvė. Jo. norėj [o] iš čia išráut tepgi. Pagimdžiusi sūnų, ji pasijuto taip stipriai įleidusi šaknis į Pikčiurniškę, kad nė Bušė jos neišraus. Dar audra neišrovė Grožvydos iš Romuvos brangios taip mums be galo! <br/>9. <span class="explanation">gauti: </span> Išráuk, kad nori, dabar puspenkto šimto! Kur anas ir išrovė tiek pinigų! <span class="explanation">gauti vedant: </span> Žiūrėk, Jonas katrą išraũs: a [r] Oną, a [r] Elziukę. Kad ir senas, ale da ne bet kokią mergą išráusiu. <span class="explanation">išgauti: </span> Nori iš mumį išráut <span class="explanation"> (išsiklausinėti) </span> kokią giesmelę. \| Uodai iš žmogaus lūpų kažkada velnią išrovė <span class="explanation"> (privertė sukeikti velniu) </span>. <br/>10. <span class="explanation">atrasti (ką pasakyti): </span> Kap išráuna kap ką, tai nor už pilvo susėmęs voliokis. Ale tu ir žodžių išrauni! <br/>11. <span class="explanation">atsirasti, būti: </span> Iš kur tu išsiróvei tokia didelė – ar močia, ar tėvas didelis? Išsiróvė koks velnias iš pačios peklos ir monija žmones. Iš kurgi par mum šitokia neklaužada ir išsiróvė?! <br/>12. <span class="explanation">išbėgti: </span> Anas nenorom turėjo išráut nuo šito gaspadoriaus. Kap puolės su plyta, tai kap dūmas išrovė per duris. <br/>13. <span class="explanation">išgerti, išmesti, išlenkti: </span> Degtienės butelį išróviau, ir galvoj nesgirdi. Jis per kelius gurkšnius stiklinę išráuna. Milė, jau gerokai alaus išrovusi, raudona kaip vyšnia. Bernas atėjo raudonas, matyt, pusbutelį už kertės išrovęs. Jeg ažkart būtum išróvęs, ir kartumo nenumanęs. Išráuk da šitą, velnias neims, nepasgersi. Išráukiam, susiedeli, ant visų bėdų ir vargų! Išróviau spirito butelką, ir esu ponas. Ką tik atvykusis svetys būtinai turi du puodelius išrauti, jei ne tris. Ot, kad jau būt gatavas alus – puodą išróvei! <br/><b>nuráuti</b><br/>1. <span class="explanation">nuvalyti tam tikrą plotą, traukiant iš šaknų: </span> Pirma linus nuráudavo, pamerkdavo ežeran. Linai nurautì. Buvo daug nurautų̃ linų. Pilni laukai nuráutų linų. Kad nėra kas nuráunąs, [linų] galvikės pajuoduo [ja], nubirsta. Nuróvė grikius – pjaut nebuvo kas. Kanapius nuróviau. Reikia tenai daržo gale tuos burokus nurauti – notnėrynas didžiausias! Saldžiūsius batvinelius be lopetos negal nurauti. Tik tu nuráuk, o dešim atlėks ir [burokus] nugenės. Rudinį bulbes kasė, batvinius nuróvė. Nuróviau linelius po biržyneliu, žaliuosius, gražiuosius po biržyneliu. Motinėle mano, širdužėle mano, kas tau linelius nuraus? \| Pernai ne nukniso, o nuróvė [šernai] bul’bas, moteriškė, dievaž, verkė. Nuróvė <span class="explanation"> (nukirto), </span> ir viskas, tą mišką. Ar kiaulę papjauk, ar bulbas nurauk. Kol mes linus nusiráusim, nusibrauksim, tai jūs pievą išpjausit. Ar nuspjovėt, ar nusróvėt, ar viską in kluoną sukrovėt? Tu šįmet pjaukis [pupų] viršūnes, aš nusirausiu apačias. Kaip žali [linai] nusirovė, tai žinoma, kad tik vieni pelūs. <span class="explanation">nupešti nuo kūno: </span> Kai supyko, tai Jonas jam visus plaukus nuróvė. Užsispirdavo ant mažesnės kainos, nors tu jiems barzdas nurauk! Su vienu plauku ir su tuoj nuráutu. Jai pakaušis nuráutas. Žibelė činkčio [ja], startelė čikščio [ja]; matydams anas, vipčio [ja] katinas, norėdams pas savęs prigauti ir jų visas plunksnas nurauti. <span class="explanation">nutraukti, nusukti: </span> Už tokią atvogą tujau, ot, aš nurausiu galvą tau. Gyvai vištai galvą nuraunam. Aš, tą velniuką sugavęs, ausis nuráusiu! Senelė norėjo man ausį nurauti. <br/>2. <span class="explanation">nunešti, nutempti, nugabenti: </span> Jau gal vaikai nuróvė mano kelnes. Jonas miestan nurovė didžiausį vežimą malkos. Tol nenuráusi šitokios naštos. Galvon buvo grybas, i nuróvė mane Vilniun. Baidėsi ožka girion bėgioti, bet vilkas ir iš daržo nurovė. Velniai tenusiraunie mane gyvą į pragarą! <br/>3. <span class="explanation">greit nutraukti, nuplėšti: </span> Kajetonas, dantimis grieždamas, puolė prie jos, susibadė į žagarus, nusikeikė, nurovė šautuvą nuo diržo ir šovė. Justė, pripuolusi prie Jurgio, nurauna nuo kojų klumpes ir ištrenkia priemenėn. Nurovė jam nuo galvos kepurę, ant ledo išmėtė knygas. Tyko mane pagauti ir vainikėlį nurauti. <span class="explanation">nugriauti: </span> Tus rūmus norėjo nuráuti. Susilipdėm pirkelyną, tai švirkšt vėjas ir nurovė. <br/>4. <span class="explanation">pavogti, nučiupti: </span> I mano daug vištų anas nuróvė. Tep i nuróvė pinigus. <br/>5. <span class="explanation">nugalėti imantis, galynėjantis: </span> Vedvi rovėvos su viena merge, aš aną nuroviau. <br/>6. <span class="explanation">nubėgti: </span> Vilkė išsigandus miškan nurovė. Rausi rausi – tiesiai Poškonysna nuráusi. <br/><b> gálvą nusiráuti</b> <span class="explanation">nusižudyti: </span> Napalys bedrėksdamas gali sau ir galvą nusirauti. <br/><b>panuráuti</b>. <span class="explanation">tam tikrą plotą nurauti: </span> Kiemas panuróvė linus. Aš tau panuraũčia! <br/><b>paráuti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek ištraukti, išpešti iš šaknų: </span> Parovęs sėtinių, ropių, virk sėtinynę, ropynę. Žadėjo eit į daržą usnių paráut. Paraũ žolės. Žolių paróviau paršiukam. Pasiráuna žolės ir valgo [bado metais]. Žąsyčiai pasiráuna žolės, i anims gerai. <span class="explanation">pakasti: </span> O bulbių paróvei žingsnį – jau kiocis ant vietai. <span class="explanation">patampyti, papešti: </span> Ar neverta tam kaltuosius už ausų parauti? <br/>2. <span class="explanation">visą plotą nuvalyti raunant: </span> Linus paráuna ir džiovena. <br/>3. <span class="explanation">paeiti raunant: </span> Kastis tolie pasiróvė, vedu negalėsav nė bepanokti. <br/>4. <span class="explanation">įstengti, sugebėti traukti, plėšti iš šaknų: </span> Paráuna [linus] gerai mergaitės, padeda mamai. Usnys aštrios, nemona paráut. Parsivedžiau jauną, linų neparáuna. <br/>5. <span class="explanation">įvargti raunant: </span> </span> Rankos y [ra] pasiróvusios, nudraskytos, linus rovus. Rankos pasirovė, gana berauti. <br/>6. išrauti 1: Ar žolės šaknį paróvus virsiu?! Rudmėsėlę … paróviau. Ei tu, šelmi, atsitrauk, žalią rūtą neparáuk. Jis pasiróvė runkulį, tuo įtarkavo, sumaišė i nunešė kiauliums. Kur gudresni, pasiróvė dvi ropes. <br/>7. <span class="explanation">nuplėšus ką padaryti: </span> Jau aš tave į lanką sulenkiau, į vyžą paroviau <span class="explanation"> (pažeminau) </span>. <br/>8. <span class="explanation">pagriebus patempti: </span> Viesulas parovė laivą ir išmetė jį į jūrmalę teip staigiai, jog jis iširo. <br/>9. <span class="explanation">pavaginėti. </span> <br/>10. <span class="explanation">parmesti: </span> Naujas smūgis meisterį parovė ant žemės. <br/>11. <span class="explanation">eiti imtynių, pasiristi: </span> Kas su juo gali pasiráut?! Kad jum šalta, tai pasráukit, sušilsit. <br/>12. <span class="explanation">pasimušti, pasipešti: </span> Jei durna esi, tai eik tu į tą būrį pasiráuti. <br/>13. <span class="explanation">mestis kur: </span> Klemensas lyg ir pasirovė jos pusėn, bet tuoj sustojo. <br/>14. <span class="explanation">palįsti: </span> Tu buvai pasróvęs po padlaga? <br/><b> giltinė̃ (kélmas, nelabàsis, perkū́nas, vélnias) paróvė</b>. Parovė giltinė kirvį, tegul rauna ir kotą. Nu ankstybos giltinės parautas. Šitai nelaimingi apkėlė namus vedums su liežuviais, kad jus giltinė parautų! Ka [d] tavi kélmas kame paráutų už tokį tavo neklausymą! Kad jį kur nelabasis parautų! Perkūnėlis tave kur parautų! Vel [nia] s parovė arklį, lai pasiema ir votegą! Paema, į žemę kad duoda, ka vél [nia] s paráuna. Dievas davė, velnias parovė. Kad tavi vélnias paráutų už tokį apgavimą! Jei vel [nia] s neparaus, lig Sekminių atsigaus. Turėjau sūnų kaip akį kaktoj, bet ir tą patį vélnias paróvė. Kad tave šimtas velnių parautų! <br/><b>parráuti</b>. <span class="explanation">sunkiai parnešti, parvilkti: </span> Ką tik parroviau maišą avižų. Ir sunkus, vos parroviau vienas. Kad prilėdavau vežimą malkų, led arkliai namo parróvė. <br/><b>praráuti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek apretinti raunant, apraustyti: </span> Buvo prarautà rasoda, tai kad suaugo! Tai kur bus tanku, tai tada praráusi – Bareikienei reiks duot. Prašau veselion: cibules praskynėm, salotas prarovėm, ir viso visiem gana bus. Moteriškės, prasirovusios griežčių, pradėjo graižyti. <br/>2. <span class="explanation">praplėšti: </span> Kur tu suknelę prarovei? <span class="explanation">praardyti, pradraskyti: </span> Iš gėdos žemę tu dar kiaurai neprarovei ir po tamsių versmių kur neįmovei?. Patį pirmutinį sliedą čia praróvė <span class="explanation"> (padarė pradžią, sudarė sąlygas) </span> palėkai. <br/>3. <span class="explanation">prasiveržti: </span> Vanduo per mūs rugius prasiróvė. Ale iš kur šitas lietus prasiróvė – toki gi lašai dideli! Jau ir gudai [iš miesto] prasrovė <span class="explanation"> (gausiai ėmė važiuoti) </span>. <br/>4. <span class="explanation">prasigraužti: </span> Vanduo prasiróvė kitą vagą. <br/><b>priráuti</b>. <br/>1. <span class="explanation">daug ištraukti su šaknimis: </span> Priráunam, o reikė buvo išmint. Pareidamas mačiau galybę prirautų̃ kanaplių. Ant kelių atsiklūpus, priráusiu dilgių – daugiau nieko negalėjau. Žolės prisráuna ir valgo [badų metais]. Ropių prisirovęs, krepšį prisikrovęs. <br/>2. <span class="explanation">prisiskinti, prisiplėšti: </span> Prisiróvęs žalių vyšnių. <br/>3. <span class="explanation">sunkiai ištraukus sudėti, sugabenti: </span> Ką čia statyste, krūvą akmenų priróvę? <br/>4. <span class="explanation">nuvargti, sunkiai kilnojant: </span> Noriu šiandie pasilsėti, bo vaka [r] labai prisiróviau, bekraudamas balkius. <br/><b>razráuti</b>. <span class="explanation">išgriauti: </span> Anas. gal pirtį jau razróvė. <br/><b>suráuti</b>. <br/>1. <span class="explanation">traukiant iš šaknų, sudėti tam tikrą kiekį: </span> Seniau, būdavo, grikus augindavo: suráuna, sustato gubelėm. Rauna rauna [linus] – suraũs [pėdais], potam apmušdinėja. Tėvas gal padėsi linus rauti – vis kokią saują suráusi. Dešim saujų nesuróvei ir jau rėki nugara. Reikia žolės suráut. Suróviau rasodos krestį. Aš anų suróviau galybę i parvežiau. Kad plaukai dideli augtų, reik [ia] tatarškos suráuti šakneles ir suvirinti. Paėmė, surovė samanų, susuko lizdelį ir sudėjo balandžius. Tris valakus numėžtai, kapą grikių suráutai. Kai aš surausiu šimtą kapelių, nueisiu jaunimėlin. Dobilų nuejęs susráusi ir atneši kumeliuo. <span class="explanation">prirauti, gauti derliaus: </span> Linų mažiau suraunam nei grikių. Po dešimt vežimų grikių suráuna. <span class="explanation">prikasti: </span> O kitą kartą liūbėjom šimtais centnerių suráuti [bulvių]. <br/>2. <span class="explanation">priskinti: </span> Puokštę reik [ia] suráuti. <br/>3. <span class="explanation">subarti: </span> Aš savo žmoną kai suróviau, tai ji daug minkštesnė pasidarė. Mes su juoj susróvėm, tai kad rovėm! <br/>4. <span class="explanation">susipešti, susimušti: </span> Jie ten ar keturi susiróvė iki kraujo. O moterys jau spėjo ir susiráut. Darbe kaip žmonės, o namie susirovė. Ar tau gerai, ma [no] sesule, ažu seno nutekėjus? – Einam gulti, tai suskaunam, o paskėlę tai susraunam. \| Tę lėktuvai kad susiróvė! <span class="explanation">susiginčyti, susikirsti: </span> Girdėjau, susirovei su mūsų veikėjais. <br/>5. <span class="explanation">eiti imtynių, susiimti: </span> Su Bronium kai susiróvė, tik pykšt į duris abudu. <br/>6. <span class="explanation">išgerti: </span> Atameni, kai šulinį kasė, abu puslitrį suróvėm. <br/><b>užráuti</b><br/>1. <span class="explanation">raunant aplenkti, viršyti: </span> Aš nespėsu tims vaikams rauti, anie užráus muni. Rovėjas reikėjo užrauti, mynėjus užminti. <br/>2. <span class="explanation">sunkiai užgabenti: </span> Ne štuka ir vežt tokiuo arkliu – ką bemat užróvė vežimą. Aš nebeužráusiu prieš kalną tokios kašelės. Kap tik užróviau kalnan, ko akys neišlindo. <br/>3. <span class="explanation">įklimpti: </span> </span> Važiavo per brastą, o ratai tep užsirovė, kad arklys neištrauks. Rãgutės pusnėn ažsiráuna, ir neišveža kumelė. <br/>4. <span class="explanation">užeiti, pakliūti: </span> Niekis, kad tu mane primušei: užsiráusi kada nors, kad ir tau kuprą palygins! <br/>5. <span class="explanation">suriaumoti: </span> Atalekia žvėris labai didelė, kad ažróvė – net žemė dreba!

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

paaprauti

#