Magnetizmas – tai medžiagos savybė sukurti magnetinį lauką ir reaguoti į jį.
Pagrindinės reikšmės:
1. Fizikoje – reiškia magnetinių reiškinių atsiradimą dėl elektros krūvių judėjimo (pvz., srovės laidininke) arba elektronų sukinio atomuose.
2. Medžiagų moksle – medžiagos gebėjimas įmagnetėti (pvz., geležis, nikelis, kobaltas).
3. Perkeltine prasme – traukos jėga, charizma (pvz., asmeninis magnetizmas).
Pavyzdžiai:
- Natūralūs magnetai: magnetitas (geležies rūda).
- Elektromagnetai: srovė tekant laidu sukuria magnetinį lauką (naudojama varikliuose, garsiakalbiuose).
- Kasdieniai: šaldikio magnetai, kompaso rodyklė, banko kortelės juostelė.
- Biologijoje: kai kurie gyvūnai (pvz., migrantiniai paukščiai) naudoja Žemės magnetinį lauką orientacijai.
Trumpai: Magnetizmas – tai magnetinių jėgų atsiradimas, kurį sukelia judantys krūviai arba medžiagos vidinė struktūra.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.