lagasėlis

Lagasėlis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ilgą, siaurą, dažniausiai medinį indą (panašų į kibiro formą), skirtą skysčiams (pvz., vandeniui, alui, pienui) nešti ar laikyti.

Pagrindiniai bruožai:
- Gaminamas iš medžio (ąžuolo, gluosnio).
- Turi rankeną ir kamštį.
- Istoriškai naudotas kasdieniame gyvenime, dabar – daugiau kaip tautinis etnografinis daiktas.

Pavyzdžiai vartojime:
1. Senelis iš šulinio vandenį ėmė senu lagasėliu.
2. Muziejuje matėme lagasėlį, kuriame laikydavo alų.
3. Tautiniame ansamblyje lagasėlis – sceninis rekvizitas.

Trumpai: Lagasėlis – tradicinis lietuvių medinis indas skysčiams, panašus į kibirą, dažnai siejamas su kultūrine atmintimi.

Įrašas
Paaiškinimas	Lagasėlis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ilgą, siaurą, dažniausiai medinį indą (panašų į kibiro formą), skirtą skysčiams (pvz., vandeniui, alui, pienui) nešti ar laikyti. Pagrindiniai bruožai: - Gaminamas iš medžio (ąžuolo, gluosnio). - Turi rankeną ir kamštį. - Istoriškai naudotas kasdieniame gyvenime, dabar – daugiau kaip tautinis etnografinis daiktas. Pavyzdžiai vartojime: 1. Senelis iš šulinio vandenį ėmė senu lagasėliu. 2. Muziejuje matėme lagasėlį, kuriame laikydavo alų. 3. Tautiniame ansamblyje lagasėlis – sceninis rekvizitas. Trumpai: Lagasėlis – tradicinis lietuvių medinis indas skysčiams, panašus į kibirą, dažnai siejamas su kultūrine atmintimi.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.