kelti

kelti, kelia, kėlė
1. aukštyn, į viršų imti, stumti; dėti į aukštesnę vietą: Maišą kelti ant pečių. Kelti ką nuo žemės. Keliamasis kranas. prk.: Statmenį į tiesiąją kelti (vesti).
2. gulintį statyti; raginti
stotis; pačiam stotis; budinti, žadinti iš miego: Kelk vaikus. Į klaną puolęs, sausas nekelsi (folkloras). sngr.: Kelkitės nuo stalo. Anksti keliasi. Metas keltis. prk.: Iš vargo kėlėsi šalis.
3. verti,
daryti: Kelti vartus (atidaryti ar uždaryti).
4. daryti, kad rūgtų, pūstųsi: Geros mielės, kelia ragaišį. sngr.: Kažkodėl duona nesikelia.
5. laikyti (sunkumą): Ledas jau žmogų kelia. Rankos nekelia
darbų (nebeįstengia apdirbti).
6. iš vienos vietos į kitą gabenti, statyti: Kelti ką laiveliu per upę. Žodį kelti į kitą eilutę. Nuėjo karvių kelti (perrišti į kitą vietą). prk.: Keliamieji egzaminai. sngr.: Jie
keliasi kitur gyventi.
7. daryti, rengti: Kelti puotą, vaišes, šermenis. Kelti maištą, vaidus, triukšmą. Kelti vėją kambaryje. Bylą teisme kelti
8. didinti: Kelti kvadratu (mat.).
9. gerinti: Kadrų kvalifikaciją kelti
Mokslo lygį kelti
10. siūlyti, skirti: Kelti kandidatus į Aukščiausiąją Tarybą. Kelti ką į vadovaujantį postą.
11. žadinti, skatinti: Tabakas kelia kosulį. Kelia siaubą, pagarbą, abejonę. Kelti ką į kovą, kovoti.

12. parodyti, duoti svarstyti, vykdyti: Kelti klausimą. Kelti darbo trūkumus, uždavinius. Keliamieji metai (turintys 366 d.). kėlėj|as, a dkt. kėlik|as, ė dkt. kėlimas: Švietimo kelti.

Įrašas
Paaiškinimas	kelti, kelia, kėlė 1. aukštyn, į viršų imti, stumti; dėti į aukštesnę vietą: Maišą kelti ant pečių. Kelti ką nuo žemės. Keliamasis kranas. prk.: Statmenį į tiesiąją kelti (vesti). 2. gulintį statyti; raginti stotis; pačiam stotis; budinti, žadinti iš miego: Kelk vaikus. Į klaną puolęs, sausas nekelsi (folkloras). sngr.: Kelkitės nuo stalo. Anksti keliasi. Metas keltis. prk.: Iš vargo kėlėsi šalis. 3. verti, daryti: Kelti vartus (atidaryti ar uždaryti). 4. daryti, kad rūgtų, pūstųsi: Geros mielės, kelia ragaišį. sngr.: Kažkodėl duona nesikelia. 5. laikyti (sunkumą): Ledas jau žmogų kelia. Rankos nekelia darbų (nebeįstengia apdirbti). 6. iš vienos vietos į kitą gabenti, statyti: Kelti ką laiveliu per upę. Žodį kelti į kitą eilutę. Nuėjo karvių kelti (perrišti į kitą vietą). prk.: Keliamieji egzaminai. sngr.: Jie keliasi kitur gyventi. 7. daryti, rengti: Kelti puotą, vaišes, šermenis. Kelti maištą, vaidus, triukšmą. Kelti vėją kambaryje. Bylą teisme kelti 8. didinti: Kelti kvadratu (mat.). 9. gerinti: Kadrų kvalifikaciją kelti Mokslo lygį kelti 10. siūlyti, skirti: Kelti kandidatus į Aukščiausiąją Tarybą. Kelti ką į vadovaujantį postą. 11. žadinti, skatinti: Tabakas kelia kosulį. Kelia siaubą, pagarbą, abejonę. Kelti ką į kovą, kovoti. 12. parodyti, duoti svarstyti, vykdyti: Kelti klausimą. Kelti darbo trūkumus, uždavinius. Keliamieji metai (turintys 366 d.). kėlėj|as, a dkt. kėlik|as, ė dkt. kėlimas Švietimo kelti.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.