"Iešmius" – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „išmintingas, sumanus, gudrus, turintis įgūdžių“. Dažniausiai vartotas apie žmogų, kuris išmano amatą, yra įgudęs, patyręs.
Pavyzdžiai:
1. Jis buvo tikras iešmius – viską sutvarkydavo per akimirką.
2. Kaimo iešmius mokėjo remontuoti bet ką.
3. Senasis kalvis buvo ne tik amatininkas, bet ir iešmius gyvenimo reikalų.
Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau literatūroje ar kalbant apie senovę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.