„Ierčiukas“ – tai mažybinė formą nuo žodžio „iertis“ („kepenų pūslė“). Tai liaudiškas, dažniausiai švelnus ar šmaikštus žodis, vartojamas apibūdinti įtūžusį, piktą, susierzinusį žmogų (dažniausiai vaiką ar jauną asmenį).
Pavyzdžiai:
1. Nustok niurzgėti, visiškai išsivertėi kaip ierčiukas!
2. Kai atėmė žaislą, vaikas pavirto tikru ierčiuku.
3. Ko tu toks ierčiukas šiandien? Visiškai nesiseka?
Pastaba:
Terminas yra neklinikinis, dažniausiai vartojamas šnekamojoje kalboje ar šmaikščiai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.