iečius

"Iečius" – senovinis lietuvių kalbos žodis, reiškiantis įtūžį, pyktį, įniršį ar įsiūtį (stiprų nepasitenkinimą, agresyvų nusiteikimą).

Pavyzdžiai:
1. Užėmė jį toks iečius, kad net duris iš lankų ištraukė.
2. Kalboje jautėsi iečiaus priepuolis.
3. Seni sakmėse rašoma: "Iš iečiaus akys žaibo."

Pastaba:
Šis žodis dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje, tautosakoje ar istoriniuose tekstuose. Šiuolaikinėje kalboje jo atitikmenys būtų „pyktis“, „įtūžis“, „įniršis“.

Įrašas
Paaiškinimas	"Iečius" – senovinis lietuvių kalbos žodis, reiškiantis įtūžį, pyktį, įniršį ar įsiūtį (stiprų nepasitenkinimą, agresyvų nusiteikimą). Pavyzdžiai: 1. Užėmė jį toks iečius, kad net duris iš lankų ištraukė. 2. Kalboje jautėsi iečiaus priepuolis. 3. Seni sakmėse rašoma: "Iš iečiaus akys žaibo." Pastaba: Šis žodis dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje, tautosakoje ar istoriniuose tekstuose. Šiuolaikinėje kalboje jo atitikmenys būtų „pyktis“, „įtūžis“, „įniršis“.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.