Terminas „iberai“ reiškia senovės tautą, gyvenusią Pirėnų pusiasalyje iki romėnų užkariavimo. Tai buvo pirmykštė indoeuropiečių tauta, gyvavusi dabartinės Ispanijos ir Portugalijos teritorijose.
Pagrindinės reikšmės:
1. Istorinė: Senovės tauta Pirėnų pusiasalyje (I tūkst. pr. Kr.).
2. Kalbų: Iberų kalba (nesusijusi su dabartinėmis romanų kalbomis).
3. Geografinė: Kartais vartojama apibūdinti Pirėnų pusiasalio gyventojus ar kultūrą.
Pavyzdžiai:
- Archeologai iškasė iberų gyvenvietės liekanas.
- Iberų kalba iki galo neiššifruota.
- Iberai prekiavo su finikiečiais ir graikais.
Trumpai: Iberai – senovės Pirėnų pusiasalio tauta, turėjusi savo kalbą ir kultūrą, asimiliuota romėnų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.